Kokios mano dienos? Ryškios ir blankios. Lėtos ir nekantrios. Pilnos ir tuščios. Savos ir kažkokios svetimos. Prėskos ir skanios. Vakarais it pamišusi kepu pyragus ar sausainius, nesibaigiančiom puodelių virtinėm verdu arbatą ir ryte ryju knygas. Į užrašų knygelę tušinuku išvingiuoju žodžius, frazes ir ištisas pastraipas. Paraštes nusėju marginalijomis ir gyvenu kitų gyvenimus, vaikštau kitų numintais […]
kepyklėlė
O ne, aš niekur nedingau. Aš gyvenu vasara ir šiltomis dienomis, nors jų čia tiek mažai. – Čia amžinas ruduo, – sako J., – o vasara prasideda ir pasibaigia jau kitą dieną. Na, gerai jau, po kelių dienų ar savaitės. Šiandien diena karšta kaip sriuba, miesto vidury garuoja asfaltas, o metro požemiuose rūpestingi balsai iš […]
ir vegetarams
Aš labai mėgstu baklažanus. Labiau už labai, tiesą pasakius. Visaip paruoštus: nesaldžiuose pyraguose, prancūziškuose daržovių troškiniuose, bet labiausiai derančius su kvapniu pomidorų padažu ir sūriu sočiuose apkepuose. Juos valgom ir vasarą, tuos sočius daržovių apkepus su baklažanais. Kiaurus metus, tiesą sakant. Parmigiana – mano mėgstamiausias baklažaninis patiekalas, gamintas tiek sykių, jog… Na, žinot, kaip ten […]
ir vegetarams
Karšta? Labai karšta :) Sunku patikėti, kad Lietuvoje dar visai neseniai (šypt) snigo, pustė, šalo ir pavasaris neskubėjo atkeliauti. Bent jau vasara atbildėjo tikslių tiksliausiai nuplėšus paskutinės pavasario dienos lapelį. Smagu? Man – labai! Jei nusibodo vasarą nepamainomai gaivinantys lietuviški šaltibarščiai, pravartu išmėginti kiek kitokią sriubą, mat turim, iš ko rinktis – europiečiai garsėja savo […]
kaip pas mamą
Mėsa retas svečias mano virtuvėje – dažniau apsilankantis skaitytojas turėjo seniai pastebėt :) Nesu vegetarė ir kol kas nežadu ja tapti (nors – atvirai – raudona mėsa čia man smirda ir yra kitokio, neįprasto skonio), tačiau žaisti su ja ne ypač mėgstu. Šiukštu nekalbu apie vištieną! :) Vis dėlto turiu kelis išmėgintus ir vykusius mėsiškų […]
mėsiška
Skubantis miestas, pašėlęs miestas. Kai iš vienos metro linijos peršoki į antrą, o tada ir į trečią, kai galiausiai įsėdi į autobusą namo, pagalvoji: velnias, o tas Vilnius buvo toks mažučiukas… Kai ilgajame Oxford street galiausiai prasiskini kelią iki išsvajotos skarelės su kregždutėmis, o tave iš visų pusių lenkia britiško stiliaus ikonos (galiu prisiekti, jog […]