ir kita gyvenimo poezija + proza
Niekada neabejojau: patikima buitinė technika būtina kiekvienam, mėgstančiam suktis virtuvėje. Jei tik leidžia galimybės, ji padeda išvengti nemėgstamų darbų (išsukti sviestą su cukrumi ranka ar užminkyti tešlą) arba sutaupyti laiko ir elektros energijos. Savo virtuvės neįsivaizduoju be orkaitės. Joje gaminu viską: ir kvapnius pyragus, ir […]
Makaronai! Galėčiau juos valgyt turbūt kasdien kiaurus metus. Įvairiai paruoštus, šviežius ar džiovintus, pusryčiams ar vakarienei. Tiesą sakant, pastaruoju metu spagečiai – manasis fast food’as. Jei turiu ūpo ir laiko, pasigaminu padažą arba ruošiu pasta aglio e olio. Jei ne, išsiverčiu su šlakeliu alyvuogių aliejaus […]
Kai vakar gatvėms brendant į naktį klaidžiojom Temzės pakrante ir tiltais, sustodami sugert arbatos, po to gitarų ir smuikų, palei upę virkdomų turistams ir tiesiog miestui, man jau po truputį kvepėjo rudeniu. Lengva vėsa, kylanti nuo upės, vėjas, įsisukantis į plaukus, medžių viršūnes, žmonių minias, […]
Nauja mėgstamiausia sriuba mūsų virtuvėje. Na, negaliu sakyt, kad visiškai visiškai nauja ir nėsyk neragauta. Labai panašią kiekvieną vasarą iš šviežių daržovių verda ir mama, ir močiutė. Tik įdeda ir dar šio bei to – iš tikrųjų nė nežinau, ko, gal daug daug meilės, bet […]
Šiokiadienių rytai dažnai skubūs ir besiverčiantys per galvas. Rimtais veidais, nuspalvintomis blakstienomis ir išlygintais sijonais. Savaitgalių rytai – kitokie. Labiau atsipūtę, kažkur pametę kaklaraiščius ir vieną šlepetę, prasegę viršutinę (naktinių) marškinių sagutę ar dvi, kartais susiglamžę, dažniausiai susivėlę, besišypsantys mielais užmiegotais veidukais. Tokiems rytams ir […]
Pomidorų ir duonos sriuba acquacotta, arba išvirtas vanduo, kilusi iš Toskanos. Tai varguolių maistas – vienas iš cucina povera pavyzdžių. Pagrindiniai sriubos ingredientai tebuvo trys: sužiedėjusi duona, vanduo ir svogūnai. Ir tik vėliau, bėgant metams, sriuba buvo papildyta pomidorais, salierais ir kiaušiniais. Sultinio šiai sriubai […]
