Mocarela vežimaityje – taip neapoliečiai vadina karštus sumuštinius su sūriu ir bazilikais. Kaip ir nemaža dalis skaniausių klasikinių itališkų patiekalų, mozzarella in carrozza gimė varguolių virtuvėje taupant sužiedėjusią duoną ir pastovėjusį sūrį. O kad sumuštiniai būtų gardesni, italai pridėjo šviežių bazilikų, duoną apvoliojo miltuose, tada – kiaušinių ir pieno plakinyje ir iškepė alyvuogių aliejuje. O […]
kepyklėlė
O ne, aš niekur nedingau. Aš gyvenu vasara ir šiltomis dienomis, nors jų čia tiek mažai. – Čia amžinas ruduo, – sako J., – o vasara prasideda ir pasibaigia jau kitą dieną. Na, gerai jau, po kelių dienų ar savaitės. Šiandien diena karšta kaip sriuba, miesto vidury garuoja asfaltas, o metro požemiuose rūpestingi balsai iš […]
gardžios dovanos
Pesto – itališkos kilmės padažas. Kvapnus, sodraus skonio ir visai paprastai paruošiamas. Skanus ragauti net vienas pats – ir tikrai gardesnis už pirktinį. Šiaip jau pesto gaminamas su pinijomis, bet tąsyk, apibėgusi kelias Vilniaus parduotuves, neradau nei maišelio. Ir bazilikų ne pirmoje krautuvėje aptikau, nesezonas? Keičiam anakardžiais. Ir draugiškiau kišenei, ir galutinio rezultato negadina. Ir […]
mėsiška
Skubantis miestas, pašėlęs miestas. Kai iš vienos metro linijos peršoki į antrą, o tada ir į trečią, kai galiausiai įsėdi į autobusą namo, pagalvoji: velnias, o tas Vilnius buvo toks mažučiukas… Kai ilgajame Oxford street galiausiai prasiskini kelią iki išsvajotos skarelės su kregždutėmis, o tave iš visų pusių lenkia britiško stiliaus ikonos (galiu prisiekti, jog […]
sriuba
Aš dar nenoriu galvoti, kad žalia-žalia keis geltona-raudona-ruda-pilka. Karščiai atlėgo, o aš beveik bijau, kad tuoj tuoj atšlepsės lietūs. Tie ilgi, smarkūs ir kiaurai merkiantys. Beveik kaip šiandien. – Tikriausiai reikia vieną kartą juos nusipirkti, – dingteli Linkusi Kartotis Mintis einant pro lentynas, nukrautas margaspalviais botais. – Tuos, su saulėgrąžom. Ir dar įvairiaspalviškai burbuliuotą skėtį. […]
ir vegetarams
„- Mes esame bel far niente meistrai, – atsakė jis. Koks gražus pasakymas. Bel far niente reiškia „nieko neveikimo grožį”. Tradiciškai italai visada sunkiai dirbo, ypač daug iškentėję vadinamieji braccianti (vadinami taip todėl, kad neturėjo nieko, išskyrus gyvulišką savo rankų – braccia – jėgą, kuri padėjo jiems išgyventi pasaulyje). Tačiau net taip sunkiai dirbantys žmonės […]