Besibaigiantis ruduo mūsų namuos nubyra kaštonais. Tais, iš svečių šalių, taisyklingai kaštainiais vadinamais. Numanau, kad didelės dalies skaitytojų jie (kol kas) nežavi. Vistik, nors Lietuvoje neatrodo populiarūs – pavyko rasti tik gerai paieškojus (ačiū, G.!), į tinklaraštį rudeniop užklysta ieškantieji kaštainių kepimo pradžiamokslio. Jų skonis? Tarsi valgytum bulvę ar virtas pupas, burbtelėjo vienas draugas. O […]
ir vegetarams
Apskrudę, švelniai sūrūs baklažanų gabalėliai – privalai save tramdyti, kad nesuvalgytum vos ištrauktų iš orkaitės -, įmaišyti į gardų pomidorų padažą ir pagardinti kvapniais bazilikais bei raudonėliais. Makaronai, susluoksniuoti su mocarela ir užbarstyti kietuoju sūriu. Virtuvė, vėl tapusi jaukiausia ir kvapniausia namų erdve… Esama patiekalų, kuriuos esi ruošęs tiek sykių, jog jau nebeprireikia svarstyklių ir […]
ir vegetarams
Labai gardžios ir pavasariškai paprastos salotos. Jokiais būdais neatsisakyk šviežių mėtų – čia jų gaivumas itin tinka ir puikiai dera su sūria feta, traškiais ridikėliais, aštrokais svogūnų laiškais ir švelniais agurkais. Dar vienas mielas atradimas – orkaitėje kepta feta, pagardinta žiupsniu čiobrelių, česnaku, apšlakstyta citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumi. Pasistenki sūrio neperkepti – aukštoje temperatūroje […]
ir vegetarams
Labai mėgstu užtepėles. Čia, Londone, įvairių įvairiausių, jau pagamintų, gali nusipirkti tiesiog prekybcentryje arba maisto turguje. Vienos jų prastesnės, kitos – gardesnės. Tokios, kurias norisi pakartoti ir namuos. Tarkim, humusas su pesto padažu, apibarstytas kedrinėmis pinijomis ir tarkuotu parmezanu… Šis mano mėgstamiausias. Tepi sau ant šviežios, perpus perpjautos, bandelės… Alyvuogių ir figų tapenade receptą radau […]
kepyklėlė
Kai prieš kelias dienas niekaip negalėjau prisiminti, kaip sudėliotas mano tinklaraštis, žvilgtelėjau į paskutinio įrašo datą – beveik mėnuo! Mėnuo tylos, neatsakytų komentarų. Mėnesį fotoaparatas dulkėjo stalčiuje. Mėnesį gyvenau aukštyn kojomis, lėktuvuose, virš debesų, kitomis mintimis. Buvau rudenėjančiame Vilniuje – pirmąsyk po kelerių metų. Namuos. Neplanuotai. Jaukiai ir šiltai. Ten medžiai jau dėvi spalvingas kepures, […]
marinavimas
Kai vakar gatvėms brendant į naktį klaidžiojom Temzės pakrante ir tiltais, sustodami sugert arbatos, po to gitarų ir smuikų, palei upę virkdomų turistams ir tiesiog miestui, man jau po truputį kvepėjo rudeniu. Lengva vėsa, kylanti nuo upės, vėjas, įsisukantis į plaukus, medžių viršūnes, žmonių minias, siūlyte siūlė tvirčiau susipainiot megztuke ir šlietis arčiau savo žmogaus. […]