Yra dienų, kvapesnių už kitas. Tikresnių ir šviesesnių. Galbūt mažumėlę jautresnių. Dienų, kuomet tikrąja to žodžio prasme jaučiuos esanti taip nesvietiškai toli nuo namų ir tie skiriantys tūkstančiai kilometrų virsta mylių myliomis. Kuomet ilgiuos dar labiau ir einu kepti keksiukų, nes esu visiškai tikra, kad ir ten, namuos, beprotiškai kvepės prieskoniais ir tiesiog jaukumu, o […]
Kas yra štolenas (stollen), tikrai visi žinot ar bent esat girdėję – bemaž kiekvienas maisto blog’as jau spėjo pasidalint savuoju variantu. Tai bene populiariausia vokiška saldi mielinė duona, kepama ir kelias savaites ar net mėnesį brandinama šalies šeimininkių prieš Kalėdas. Štolenas gardinamas rome ar brendyje išmirkusiomis razinomis, cukatomis, migdolų riešutais, jam negailima prieskonių, kiaušinių, sviesto […]
Tikriausiai daugelis esat ragavę saulėje džiovintų pomidorų ir nemaža dalis skaitytojų moka jų priruošti namų sąlygomis. Moku ir aš, tačiau procesas pakankamai ilgai užtrunka, o pomidorų (tikrų ir naminių) šiemet turim lygiai tris krūmus, ėmusius vesti spalvotus vaisius vos prieš savaitę. Gerokai paprasčiau jų nusipirkti jau paruoštų. Žinoma, marinuotų saulėje džiovintų pomidorų parduotuvėse taip pat […]
Kai kovo vidury virtuvėje pakvimpa Kalėdomis, apima keistas jausmas ir nejučia žvilgteli pro langą, ar vis dar šypsos saulė ir žaliuoja medžiai. Dėl visko kalta bara brith, arba, pažodžiui verčiant, marga duona – klasikinis velsietiškas pyragas, tradiciškai patiekiamas skaniųjų arbatos valandėlių metu. Duona vadinamas dėl to, jog kažkada, seniai seniai, kai dar nebuvo išrasta soda […]
Su kiekviena diena ir nuplėštu kalendoriaus lapeliu vis labiau pakvimpa cinamonais, karštu vynu ir mieliniais pyragais. Kasdien vis sparčiau artėjančia žiema, šaltu šerkšnu, apgobiančiu gatves, debesis ir blakstienas. Laukimu. Besibaigiančio rudens susipynusios dienos dvelkia ilgesiu – rankų, šilumos, tylaus arbatinuko dūzgimo, ankstyvų rytų krentant snaigėms, atsargiems žingsniams traškant senutėliu parketu. Kvepiant šventėmis. Atsibusti, gulėti užsimerkus, […]
Po ratais pinasi rūko kamuoliai, o veidrodėliai apsitraukia mažučiais rasos lašeliais. Namuose vakarais sandariai užvėrusi langus pagaunu save ieškant šilumos indiškos arbatos puodelyje drauge įsirausus į storesnį megztinį. Lietus ima atrodyti lietuviška ypatybė, su kuriuo ilgainiui susidraugauji – tereikia lietpalčio, margos skaros, patikimesnių batelių ir didelio skėčio. Vis dėlto širdyje šiltai geltona. Nuo vis dar […]