Kartais nereikia beveik nieko. Tik laikytis už rankų. Tavęs ir manęs. Tylaus kvėpavimo greta, pianino ir istorijos iš grotuvo. Pavasariškai nusidažiusios dienos, spalvų už lango ir arbatos puodeliuose. Sriubos. Tirštos, sočios ir aromatingos. Kiek egzotiškai kvepiančios apelsinais, prabylančiais su kiekvienu šaukštu – neįkyriai ir švelniai. Morkos nudažo sriubą apelsino geltonio spalva, lęšiai ir žiupsnis […]
duona
Margi atvirukai jau kažkur pusiaukelėj tarp Londono ir namų, Velykos jau visai čia pat, o mes turėsim daug laisvų dienų – beveik mažulytes atostogas. Tikiuosi saulės ar bent jau mažiau lietaus ir debesų – laukia malonūs darbeliai ruošiant naują „oC“ – vasariškiausiai vasarišką – numerį. Tačiau kol kas – apie kitus mielus (skanius!) dalykus. Nežinau, ar […]
ir vegetarams
Namuos, kartais prirūkusioje, o kitais kartais ir kvapnioje virtuvėje kepti blynai – patys skaniausi. Paprasti miltiniai, užbarstyti cukrumi; šviežiomis mielėmis ir obuoliais kvepiantys mieliniai; čirviniai, kurie patys pačiausi – iškepti senovinėje, sunkioje keptuvėje; močiutės didžiuliai, per visą keptuvę, valgomi su uogiene; lietinių vokeliai, išsipūtę nuo išvirtos ir sumaltos vištienos, lengvai pakepintos su smulkiai sukapotais svogūnais […]
kepyklėlė
Paprastutis pyragas, kvepiantis kakava, jaukioms arbatos pertraukėlėms. Lengvas, minkštas ir sodraus skonio. Traškia plutele. Su saldžiarūgščiais citrininio kremo lašeliais. Kai sviestiniai sausainiai iš parduotuvės nusibosta, kai išvalgytų uogienių stiklainiai seniausiai išrikiuoti spintukėje po kriaukle, o obuolį taip norisi išmainyti į ką nors miltinio ir nesudėtingo. Mes kitą dieną kepėm vėl! ~ kakavinis pyragas su citrininiu […]
desertai
Kaip voverė rate. Darbas, darbas, darbas ir Londonas – vis dar jo tiek daug aplinkui. Vis dar toks nepažintas ir dažnai svetimas. Didelis, keistas ir triukšmingas. O kitomis dienomis spalvingas, nenuspėjamas, arbatinukų ir kiekviename žingsnyje atsiprašinėjančių žmonių miestas. Fotografija ir saulės trupinių gaudymas. Jų kasdien vis daugiau – tų trupinių – ar pastebėjai? Ir vakarai […]
ir vegetarams
Vakarinis skrydis namo turi žavesio. Prigesusios salono šviesos lėktuvui kylant ir leidžiantis, mieguisti keleiviai ir tylus juokas už nugaros. Po kojomis – debesys ir pusė Europos. Mes pakeliui namo ir viskas jau yra gerai, nes kitaip tiesiog negali būti. Plojimais palydimas lengvas lėktuvo ratų čiuožtelėjimas žeme; naktinį Vilnių apgaubusios šviesos, namuose karštą arbatą gurkšnoja namiškiai, […]