kepyklėlė

džiovintų vaisių pyragas, bara brith arba… meduolis

Kai kovo vidury virtuvėje pakvimpa Kalėdomis, apima keistas jausmas ir nejučia žvilgteli pro langą, ar vis dar šypsos saulė ir žaliuoja medžiai. Dėl visko kalta bara brith, arba, pažodžiui verčiant, marga duona – klasikinis velsietiškas pyragas, tradiciškai patiekiamas skaniųjų arbatos valandėlių metu. Duona vadinamas dėl to, jog kažkada, seniai seniai, kai dar nebuvo išrasta soda […]

pasaulio virtuvė

crêpes ir apelsinai

Užmiegotom akim stovi minioj žmonių viena ranka laikydamasis geltono turėklo, kita tvirtai spausdamas knygą arba rytinį laikraštį, metro lekia tolyn, už langų tunelio tamsą keičia stočių šviesos; stoja, veidai mainosi, kažkas snaudžia, kažkas niūniuoja, kažkas švilpauja, kažkas dažosi blakstienas ar lakuojasi nagus, kažkas migdo kūdikį, kažkas bučiuojasi ar tyliai šildo vienas kito delnus. O požemiuose […]

desertai

karštas belgiškas šokoladas ir kelios tiesos

Paprasčiausi dalykai yra mieliausi, o netikėti – smagiausi. Tarkime, vieną vakarą rasti komentarą (net kelis!) apie įvertinimą Stylish blogger awards už tinklaraščio stilių. Man? Kaip miela! Todėl visų pirma – ačiū Ugnei, Astai, Jovitai, Renatai ir Žaliai varnai už gerą žodį :) Smagu, kad esu skaitoma ir (į)vertinama :) Štai tos 7 tiesos apie mane, surašytos juodu […]

desertai

triufeliai su marcipaninėmis akutėmis

Jautraus pokalbio telefonu. Apkabinimo. Žmogaus šalia. Sausainių su spanguolių uogiene kvapo. Dainos melodijos. Knygos trijų puslapių. Laiku ištarto žodžio. Šviesos. Ramybės. Arbatos gėrimo pavakare. Meko Gėlių kalbėjimo. Suolelio parke. Iš dangaus krintančio marcipaninio sniego. Drugelių pilve. Spalvotų sapnų. Šokoladinės pasakos. Rašyti laiškus. Rišti kaspinėlius. Kvepėti prieskoniais. Snigti ant pečių. Judėti pirmyn. Judėti tolyn. Kartais tereikia […]

gardžios dovanos

imbieriniai žmogučiai

Su kiekviena diena ir nuplėštu kalendoriaus lapeliu vis labiau pakvimpa cinamonais, karštu vynu ir mieliniais pyragais. Kasdien vis sparčiau artėjančia žiema, šaltu šerkšnu, apgobiančiu gatves, debesis ir blakstienas. Laukimu. Besibaigiančio rudens susipynusios dienos dvelkia ilgesiu – rankų, šilumos, tylaus arbatinuko dūzgimo, ankstyvų rytų krentant snaigėms, atsargiems žingsniams traškant senutėliu parketu. Kvepiant šventėmis. Atsibusti, gulėti užsimerkus, […]