ir kita gyvenimo poezija + proza
O beįpusėjantis ruduo keičiasi. Tampa tamsesnis ir drėgnesnis ir tarsi rimtesnis ir po žingsnelį pilkesnis. Ir vis niūniuoji sau vien ruduo namuos/ man ruduo, rūkas ankstyvais rytais lyg burė pakimba virš galvų, virš namų, virš upės, virš miesto, o ruduo šlaistosi po kiemą, karstosi po […]
Greta lovos vazonėlyje kvepia bazilikai, o lentynoje tarp knygų – levandų puokštė. Po virtuvės langu pamažėle rausta pomidorai, sodelio gale jau bene trečią derlių šią vasarą mezga gervuogės ir noksta slyvos. Šalia tvoros auga figmedis, o po rožių krūmu saulės zuikius vidurdieniais gaudo margas kaimynų […]
Žinau, žinau, neįprastas tas uogienės derinys: kai darže auga rabarbarai, gervuogės dar tik ruošiasi žydėti, kai noksta gervuogės, rabarbarų niekur neberasi. Na, išskyrus šaldymo kamerą. Užtat apelsinų pilna kiaurus metus! Uogienė gimė ekspromtu – grįžusi namo, tikrinau šaldymo kameros turinį ir aptikau tiek visokio gėrio! […]
Ir vis dėlto tai stebuklinga. Sugrįžti. Apkabinti. Prisiminti ar iš naujo atrasti. Kokį tūkstantąjį kartą juoktis iš tų pačių istorijų. Net sapnai ramesni. Ir pasaulis tyliai murkia sau po nosim, o širdies krebždukai nutyla – visiems reikia atostogų. Permetu per petį kasą, pasikaišau sijoną ir […]
Kiekvienas metų laikas susideda iš skanių ritualų. Skrebučių su antaniniais obuoliais ir pirmųjų voveraičių su šviežiomis bulvėmis rudenį. Saldžių sriubų su džiovintais vaisiais ir sočių vieno puodo troškinių žiemą. Paprastų salotų su grietine ir pirmųjų žalumynų šaltibarščių pavasarį. Vasarą visuomet nepakartojami saulės sunokinti pomidorai su […]
Virš galvos skraido lėktuvai ir lakioja pūkuoti dangaus avinukai. Žolė dar drėgna po nakties lietaus, o saulė ima pašėlusiai kaitinti nuogas kojas. Už nugaros, tvenkinyje, žaidžia fontano purslai, prieš akis tyso dulkėta rūmų aikštė ir plazda vėliavos. Greta prisėdusiame idiliškame šeimos būrelyje mama sklaido knygą, […]
