Minkštos, kvapnios, saldžios, skanios, gražios. Iš tiesų – vien epitetai. Ir pagaminti visai nėr kas, tik jei jau imsitės, imkite nepradarytą sausų mielių pakelį – išvengsit nesėkmės faktoriaus, su kuriuo pirmąsyk susidūriau pati. Iš tešlos su pienu ir sviestu šios bandelės, įsivaizduoju, pavyktų visai dieviškos. O ir cinamono galima būtų pridėti dar šaukštelį, nepakenks. Kepiau keksiukų […]
desertai
Minkštos šviesos, rusvų tonų, prigesusios saulės ir obuolių pyragų metas. Kažkada čia jau esu rašiusi: kai nežinai, ką kepti, rinkis obuolių pyragą. Tai desertų karalystės klasika, nepavaldi jokioms madoms. O šiemet obuolių tiek, kad net šalia namų esančiame draustinyje, kuriame kažkada buvo kaimas, netikėtai atradau saldinių – savo vaikystėj su pusbroliais lenktyniaudavom, kuris pirmas ryte iki […]
duona
Yra receptų, kurių lyg ir nereikėtų tobulinti. Jie jau nepakartojami. Kaip ir ši bananų duonelė. Girdėjau atsiliepimų, kad ji daugelio mano skaitytojų mėgstamiausia (juk taip?!), mano taip pat. Sodri, kvapni, neatsivalgoma. Ko dar reikia? Bet kartais imi ir sukvailioji. Ir iš tų improvizuotų kvailysčių gimsta įdomūs dalykai. Štai užvakar akys užkliuvo už trijų veidą praradusių […]
kalėdos
Dienos bėga pasiutusiai greitai. Nežinau, kaip kiti viską spėja; kita vertus, niekas nežino, nes visi tiki tuo, kuo nori tikėti. Vienas žmogus sako, kad mano stiprybė – tikėjimas. Aš išties tikiu. Kad daug ką galime, kad galime pabusti kitokie, o stebuklus kuriame patys, ir nebūtinai už komforto zonos ribų. Ir dar tikiu cinamoninių bandelių terapija! […]
desertai
Karštos dienos ir basos kojos. Miestas, su dulkėmis ir įkaitusiu asfaltu likęs kažkur ten, anapus greitkelio, miško ir upės. Rasota žolė rytais, o įdienojus saulė ir daug dangaus – kaip ir įprasta įpusėjus vasarai. Šalti desertai. Ne vien ledai, cassata ar šaldiklin nukištas arbūzas. Lietuviška juoda duona – nerealus dalykas. Ne tik sūrpyragių pagrindams vietoj […]
kalėdos
Laikas bėga pasiutusiai greitai. Jau ryt sėsim prie Kūčių stalo, poryt įžiebsime šiltas kalėdines žvakeles ir raikysime cinamoninį vainiką. Šiemet žiemos šventės bus kitokios. Jei pernai lėktuvui nusileidus snieguotame Vilniuje skubėjome sušokti į mažytį automobiliuką ir riedėti Kalėdų link, šįkart jos atvažiuos pas mus. Pirmąsyk visi rinksimės mūsų namuose. Staltiesė, stalo įrankiai, lėkštės ir taurės, […]