Mūsų indiški antradieniai – viena skaniausių savaitės dienų. Nuoširdžiai džiaugiuosi nutarusi eksperimentuoti prieskoniais ir skoniais. Jų šiame maiste tiek daug! Subalansuota žiemai ir karantinui – kurgi daugiau pakeliausi, tupėdamas tarp keturių sienų, jei ne virtuvėj. Šiandien – vištienos korma (chicken korma). Galvodama apie karį, prisiminiau draugo pasakojimą apie tai, kaip jis pirmąsyk nusileido Indijoje. Sako, […]
kalėdos
Minkštos, kvapnios, saldžios, skanios, gražios. Iš tiesų – vien epitetai. Ir pagaminti visai nėr kas, tik jei jau imsitės, imkite nepradarytą sausų mielių pakelį – išvengsit nesėkmės faktoriaus, su kuriuo pirmąsyk susidūriau pati. Iš tešlos su pienu ir sviestu šios bandelės, įsivaizduoju, pavyktų visai dieviškos. O ir cinamono galima būtų pridėti dar šaukštelį, nepakenks. Kepiau keksiukų […]
kepyklėlė
Šios bemielės cinamoninės bandelės nuėjo ilgą kelią. Iš čia į mano receptų knygą, iš jos – vėl grįžo čia, tik nauju pavidalu – nuotraukomis. Visai gali būti, kad jų kerai per dešimtmetį pasklido ir po jūsų namus :) Tai daugybę kartų išbandytas paprastutis receptas, nepavykti tiesiog negali! Jokių mielių (ir kiaušinių, jei kam nors aktualu), […]
desertai
Minkštos šviesos, rusvų tonų, prigesusios saulės ir obuolių pyragų metas. Kažkada čia jau esu rašiusi: kai nežinai, ką kepti, rinkis obuolių pyragą. Tai desertų karalystės klasika, nepavaldi jokioms madoms. O šiemet obuolių tiek, kad net šalia namų esančiame draustinyje, kuriame kažkada buvo kaimas, netikėtai atradau saldinių – savo vaikystėj su pusbroliais lenktyniaudavom, kuris pirmas ryte iki […]
duona
Yra receptų, kurių lyg ir nereikėtų tobulinti. Jie jau nepakartojami. Kaip ir ši bananų duonelė. Girdėjau atsiliepimų, kad ji daugelio mano skaitytojų mėgstamiausia (juk taip?!), mano taip pat. Sodri, kvapni, neatsivalgoma. Ko dar reikia? Bet kartais imi ir sukvailioji. Ir iš tų improvizuotų kvailysčių gimsta įdomūs dalykai. Štai užvakar akys užkliuvo už trijų veidą praradusių […]
kalėdos
Dienos bėga pasiutusiai greitai. Nežinau, kaip kiti viską spėja; kita vertus, niekas nežino, nes visi tiki tuo, kuo nori tikėti. Vienas žmogus sako, kad mano stiprybė – tikėjimas. Aš išties tikiu. Kad daug ką galime, kad galime pabusti kitokie, o stebuklus kuriame patys, ir nebūtinai už komforto zonos ribų. Ir dar tikiu cinamoninių bandelių terapija! […]