Tai mėgstamiausias mano brolio sūrpyragis. Nuo tada, kai nusirašė receptą, jį užmaišau ir pašaunu kepti jau seniai nebe aš. Gera vistik, kai receptai apsigyvena šeimoje. Pyragas sodrus, sotus ir labai šokoladinis. Itin derantis su latte žvarbių popiečių nuotaikingiems pietums iš pusryčių dėžutės senamiesty. Suvalgomas lėtai ir pasimėgaujant – lygiai taip pat, kaip buvo suvalgyti prabėgę […]
kalėdos
Laikas bėga pasiutusiai greitai. Jau ryt sėsim prie Kūčių stalo, poryt įžiebsime šiltas kalėdines žvakeles ir raikysime cinamoninį vainiką. Šiemet žiemos šventės bus kitokios. Jei pernai lėktuvui nusileidus snieguotame Vilniuje skubėjome sušokti į mažytį automobiliuką ir riedėti Kalėdų link, šįkart jos atvažiuos pas mus. Pirmąsyk visi rinksimės mūsų namuose. Staltiesė, stalo įrankiai, lėkštės ir taurės, […]
desertai
Šį kartą ant stalo ji rado mažą buteliuką. „Pirma čia jo tikrai nebuvo“, − pamanė Alisa. Prie buteliuko kaklelio buvo pririšta kortelė, o ant jos labai aiškiai, didelėmis raidėmis parašyti žodžiai: „IŠGERK MANE“. Ėmusi rašyti tinklaraštį nė nenumaniau, kur jis mane nuves. Prasidėjęs kaip žaidimas ir vieta susikaupusiai kūrybinei energijai išlieti, tinklaraštis augo kartu su […]
kepyklėlė
Niekada neabejojau: patikima buitinė technika būtina kiekvienam, mėgstančiam suktis virtuvėje. Jei tik leidžia galimybės, ji padeda išvengti nemėgstamų darbų (išsukti sviestą su cukrumi ranka ar užminkyti tešlą) arba sutaupyti laiko ir elektros energijos. Savo virtuvės neįsivaizduoju be orkaitės. Joje gaminu viską: ir kvapnius pyragus, ir trapius sausainius, ir sočius troškinius. Kepu bulves ir švilpikus, skrudinu […]
kepyklėlė
Tokiomis dienomis, kai lyja nežinia, dėl ko, ir nežinia, kiek dar ilgai, tinka gerti karštą arbatą ir skaityti knygas. Susirasti šiltesnes kojines. Laužyti šokoladą. Ir kepti pyragus. Jis sakė, kad šis pyragas – visai ne pyragas, o tortas. Iš pačios tikriausios kepyklėlės. Šyptelėjau ir priėmiau už komplimentą. Ir tikrai. Sodrus ir sotus. Šokoladiškai klampus. Su […]
kepyklėlė
Mano saujos pilnos vasaros ir serbentų. Mintys – vėjo ir atostogų. Dienos šiltos ir kvapnios, lyg puodelis arbatos su ramunėlėmis. Murkia sau po nosimi ir neskuba baigtis. Ir miestas kvėpuoja vasara. Mažiau judesio, daugiau ramių vakarų, žemę šluojančių suknelių, grindiniu riedančio juoko ir nesibaigiančių pasivaikščiojimų. Kasryt pirmieji spinduliai šiltais pūkais krenta ant veido – saulė […]