Paris-Brest – dieviško skonio plikytos tešlos karūna su burnoje tirpstančiu riešutiniu kremu. Mėgstate eklerus? Tuomet neatsispirsite ir Paris-Brest. Sakoma, kad šio pyrago istorijos kūrėjas – konditeris Louis Durand. Esą 1910 m. Paryžiaus pakraštyje, Maisons-Laffitte, buvo iškeptas pirmasis Paris-Brest, kurio apvali forma simbolizavusi ratą, mat pyragas buvo skirtas atminti istorines Paryžius-Brestas-Paryžius dviračių lenktynes. Senoji šeimos kepykla […]
kaip pas mamą
Sunku įsivaizduoti tradicinius sekmadienio arba šventinius pietus be gardaus kepsnio kvapo, kutenančio nosį ir kviečiančio skubėti prie stalo. Šis vištienos kepsnys primena vaikystėje daugelio taip mėgtą netikrą zuikį. Paruošiamas lygiai taip pat paprastai, tik pagardintas žaliomis pistacijų akutėmis, kvapniais rozmarinais ir trupučiu brendžio, jei tik bus skirtas suaugusiems valgytojams. Kepsnio slaptasis ingredientas − šaltai rūkytos […]
desertai
Žinau, kad aš kažkur užtrukau. Palydėjau vasarą ir tyliai išėjau į rudenį. Įdomus buvo ruduo. Ilgas, šiltas ir labai darbingas. Buvo dalykų, kurie ėjos it spragtelėjus pirštais. Buvo ir tokių, kurie subyrėdavo nė neįsibėgėję. Trys mėnesiai prabėgo neįtikėtinai greitai. Žinai, kas yra sunkiausia po ilgos tylos? Vėl atsiversti tuščią popieriaus lapą ir rašyti. Nes nesi […]
desertai
Niekada nebuvau didelė rabarbarų gerbėja. Kadaise pas tėvus augo vešlus jų krūmas, kurio dabar nelikę nė ženklo – panašu, kad nemeilė rabarbarams buvo apėmusi visą šeimą. Iki šiol vos gūžtelėjusi pečiais turguje praeidavau jų ryšelius ant prekystalių suguldžiusias močiutes. Man jie įsiminė kaip tiesiog rūgštūs stiebeliai, iš kurių verdamas kompotas. O šiemet, po ilgos pauzės, […]
ir vegetarams
Tą dieną namai kvepėjo apelsino žievelėmis. Dubenyje mažais laipteliais kilo žvilgančių vanilinių baltymų pusnys, šiltoje orkaitėje atgimusios lengvais it pienės pūkas morengais. Kepintų riešutų luobelės, patrintos tarp pirštų, virto dulkėmis. Spintelės kamputyje kaip kiniškas žibintas švietė abrikosų uogienės stiklainis. Į tešlą byrėjo traškūs aguonų grūdeliai, o į rikotą – cukraus pudros smiltys. Taip gimė mano […]
desertai
Tikiu, kad kiekviena šeima turi savų receptų, nuo kurių nupučia dulkes vos keliskart per metus. Ne įprastiems savaitgalio pietums. Šventėms. Štai mano mama kasmet ruošia tinginį. Tiksliau, kelis. Mat vienas (didesnysis!) visuomet lieka namuos, o mažesnįjį vežamės į giminės susibūrimą. Jis tikrai puikus, kitoks ir negali būti. Žinodavom viena: nereikėdavo žvilgčioti į kalendoriaus lapelį norint […]