Niekada neabejojau: patikima buitinė technika būtina kiekvienam, mėgstančiam suktis virtuvėje. Jei tik leidžia galimybės, ji padeda išvengti nemėgstamų darbų (išsukti sviestą su cukrumi ranka ar užminkyti tešlą) arba sutaupyti laiko ir elektros energijos. Savo virtuvės neįsivaizduoju be orkaitės. Joje gaminu viską: ir kvapnius pyragus, ir trapius sausainius, ir sočius troškinius. Kepu bulves ir švilpikus, skrudinu duoną skrebučiams, ruošiu sušildančias sriubas.
Per ilgus pomėgio ruošti maistą metus išmėginau bent keturias orkaites: dujinę ir tris elektrines. Laikas, kurį teko praleisti po dujinės orkaitės pratinantis prie elektrinės, buvo košmariškas. Mano pirmoji elektrinė orkaitė buvo itin erdvi, tačiau beviltiška: pridegdavo pyragų apačia, kepimo laikas būdavo itin ilgas, niekada nežinodavau, kokią nustatydavau temperatūrą. Kaitlentės blynai veikdavo tada, kada norėdavo. Kada nenorėdavo, imdavo svilti. Visgi kepiniai iš akies pavykdavo – kaip tik tų eksperimentų metu ir gimė Duonos ir žaidimų.
Dabartinė orkaitė – naujesnė. Mažesnė, greitesnė, bet… vis dar ne tokia, apie kokią svajoju. Bet, žinia: kai labai svajoji, svajonės ima lukštentis kaip kaštonai rudenį. Sulaukusi į pašto dėžutę įkritusio laiško iš Beko atstovės su pasiūlymu mėnesį išmėginti labai naują, labai modernią ir apdovanojimų susišlavusią orkaitę ir indukcinę kaitlentę, suplojau rankomis. Taip!
BEKO OIM 25901 X – daugiafunkcinė orkaitė su daugybe privalumų ir itin įdomių funkcijų, kuriuos apžvelgsiu kituose įrašuse. Apie trūkumus šįsyk taip pat nekalbėsiu – viskam savas laikas.
Grįžtu prie maisto. Visada buvo įdomu, ar pavyktų iškepti du visiškai skirtingus patiekalus – mėsos kepsnį ir saldų pyragą – vienu kartu vienoje orkaitėje. Mano senoji orkaitė paprasčiausiai yra per maža ir techniškai netinkama tokiems eksperimentams. Buvo smalsu, ar nesusimaišys kvapai, ar pyragas nekvepės mėsa, ar tinkamai iškeps ir neprireiks kaitalioti skardų, didinti ar mažinti kepimo laiko ir temperatūros.
Viščiuką ir keksą kepiau pasirinkusi ventiliacinį šildymą (Fan Heating). Privalumai: ventiliatorius labai greitai ir tolygiai paskirsto karštą orą, kurį įšildo galinis šildytuvas; be to, orkaitės nereikia iš anksto pašildyti ir, svarbiausia, galima kepti įdėjus kelias (net tris) skardas! Būtent tai, ko man reikia.
Turiu pasakyti, kad rezultatu likau labai patenkinta. Viščiuką buvau nusipirkusi prieš kelias dienas, tad saugojau šaldiklyje. Įdėtas į šaldytuvą, per naktį neatitirpo, todėl teko atitirpinti orkaitėje. Mano senoji orkaitė šios funkcijos neturi, mikrobangų krosnele nesinaudoju, tad orkaitė + atitirpdymas man – privalumas. Viščiukas 60 laipsnių temperatūroje atitirpo per maždaug 10 minučių. Jį kepiau apatinėje orkaitės lentynėlėje nustačiusi 190 laipsnių temperatūrą 1,5 valandos. Pavyko tobulai: gražiai apskrudo odelė, mėsa liko pakankamai sultinga, daržovės nesudžiūvo. Likus mažiau nei valandai, į trečią lentynėlę įdėjau kepti keksą, mat jis paprastai kepa apie 50 minučių arba valandą. Iškepė puikiai (ir jokio keptos vištos kvapo) ir buvo toks pat skanus kaip visad. Vienintelis nusiskundimas – truputėlį pajuodę kekso krašteliai ir suskrudusios uogos. Bet čia jau mano kaltė: kitą sykį uogas bersiu arčiau tešlos vidurio, kad nesiliestų su kepimo formos kraštais. O formos viršų pridengsiu kepimo folijos lakštu. Šį sykį paprasčiausiai nepagalvojau. Skoniui įtakos neturėjo (uogas nurinkau :), tik kepinys šiek tiek nukentėjo estetiškai.
Sekmadienį mėgavomės ir sočiais pietumis, ir kepiniu prie arbatos. Sutaupiau nemažai laiko: neprireikė kiekvieno patiekalo kepti atskirai, keksą sumaišiau jau kepant viščiukui. Nustačiau laikmatį (ir kaip aš be jo iki šiol gyvenau?!) ir nuėjau skaityti knygos.
Ir dar vienas dalykas. Kas mėgsta po sočių pietų šveisti orkaitę? Aš – tikrai ne. Ši orkaitė turi katalitinę galinę sienelę ar, paprasčiau tariant, savaiminio išsivalymo sistemą. Veikimo principas štai toks: katalitinė sienelė sugeria orkaitėje keptos mėsos riebalus. Įjungus orkaitę, riebalai porose per keletą minučių sudega. Plauti tokių sienelių nei galima, nei reikia. Pakanka pašluostyti sausu virtuviniu rankšluosčiu.
~ orkaitėje keptas viščiukas ~
1,5 kg svorio viščiukas
35 g minkšto sviesto
kelios šviežių petražolių šakelės
nuo kelių čiobrelių šakelių nuskabyti lapeliai
kelios šviežių rozmarinų šakelės
6 česnakų skiltelės
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
alyvuogių aliejaus
daržovėms:
šviežių bulvių, morkų, pomidorų, kelios česnakų skiltelės
Viščiuką nuplauk ir nusausink.
Paguldyk į gilią kepimo skardą, suteptą aliejumi, krūtinėle į viršų.
Minkštą sviestą sumaišyk su 2 įspaustomis česnakų skiltelėmis, susmulkintomis petražolėmis ir čiobrelių lapeliais. Pasūdyk, įberk pipirų.
Peiliu atsargiai įpjauk krūtinėlės odelę ir paskirstyk didžiąją dalį žolelių sviesto. Viščiuką įtrink druska, pipirais, pašlakstyk alyvuogių aliejumi ir apversk.
4 nenuluptas česnakų skilteles sutraiškyk plokščiąja peilio dalimi. Viščiuko vidų įtrink likusiu sviestu, sudėk sutraiškytas česnakų skilteles ir nuo vienos rozmarinų šakelės nuskabytus lapelius.
Odelę įtrink druska, pipirais, ištrink aliejumi.
Jei bulvės ir morkos šviežios, šių metų derliaus, jas nušveisk, bet odelės nenulupk. Bulves perpjauk į kelias dalis, sudėk į skardą greta viščiuko kartu su keliom nenuluptom česnakų skiltelėmis, sutraiškytomis plokščiąja peilio dalimi. Daržoves pasūdyk, pabarstyk pipirais, ant bulvių paskirstyk nuskabytus likusius rozmarinų lapelius. Lengvai pašlakstyk aliejumi.
Iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kepk 1,5 valandos. Iki kepimo pabaigos likus 10 minučių, sudėk pomidorus.
~ varškės keksas su raudonaisiais serbentais, čiobreliais ir rozmarinais ~
115 g labai minkšto sviesto
3/4 stiklinės* cukraus
180 g varškės
3 kiaušiniai
110 g kvietinių miltų
110 g ryžių miltų
šaukštelis kepimo miltelių
po šaukštelį šviežių čiobrelių lapelių ir susmulkintų rozmarinų
sauja šviežių arba šaldytų raudonųjų serbentų
Dideliame dubenyje išsuk sviestą su cukrumi iki purumo. Sudėk varškę ir šaukštu arba elektriniu plaktuvu su antgaliais tešlai maišyti gerai išsuk su sviestu. Jei liks varškės gumulėlių – nieko blogo.
Po vieną įmušk ir įmaišyk kiaušinius.
Abiejų rūšių miltus sumaišyk su kepimo milteliais, čiobreliais lapeliais ir rozmarinais.
Po truputį berk ir įmaišyk juos į sviesto, varškės ir kiaušinių masę – vėlgi, man patogiausia naudotis elektriniu plaktuvu. Gausi labai tirštą tešlą – tokia ji ir turi būti.
Kepimo formą lengvai sutepk sviestu ir pabarstyk miltais. Sukrėsk ir šaukštu išlygink 1/2 tešlos. Suberk pusę serbentų ir užpilk likusia tešla. Ant jos suberk likusius serbentus ir švelniai įspausk į tešlą. Pabarstyk trupučiu cukraus.
Iki 190 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje kepk apie 50 minučių arba 1 valandą – ar keksas iškepė, tikrink įsmeigdamas peilį arba medinį smeigtuką.
Maždaug po 10-15 minučių patikrink, ar kekso viršus neruduoja pernelyg greitai ir uogos neima svilti. Jei taip nutiktų, pridenk kepimo folijos lakštu.
Karštą keksą sunkoka pjaustyti, tad geriausia palaukti, kol jis atvės. Atvėsusį pabarstyk cukraus pudra.
Skanaus!
