Tai šis tas panašaus į šaltibarščius. Teoriškai, dėl pačios idėjos – kefyro ir šviežių daržovių; virti nereikia, atvėsinti – pageidautina. Skonis fainas. Kitoks, bet fainas. Rūgštokas, gaivus, vasariškas. Rūgštynių prireiks pačių šviežiausių, traškiausių, kokių rasit. O ožkų sūrio dėkit pagal skonį ar nuotaiką – mano patirtis sako, kad idealiausi patiekalai gimsta nuolat ragaujant. 2 nedidelės […]
be miltų
Kai manęs klausia, kodėl ėmiau rašyt maisto blogą, kaskart sukuriu naują istoriją. Sakau sukuriu, nes iš tiesų tikrųjų motyvų nepamenu. O ir koks skirtumas, kokia ta tikroji tiesa. Man tiesiog visada patiko valgyti. Ir dabar sakau, kad esu geresnė valgytoja nei gamintoja. Ir iki šiol galvoju, kad tam, kad paruoštum šį tą skanaus, nereikia virtuvėj […]
ir vegetarams
Mėgstu burokėlius. Jų spalva žadina apetitą ir nuspalvina valgiaraštį. Jie nenuobodūs. Tinka ir į desertus. Nors įprastai humusas gaminamas vien iš avinžirnių, tahinio, alyvuogių aliejaus ir kelių prieskonių, burokėliai čia puikiai dera. Kaip ir riešutai ar apelsinų sultys. Jei dar neragavot – labai patariu. O aš visai rimtai svarstau jo pasigaminti per šventes greta silkės. […]
be cukraus
Tai knyga, į spaustuvę keliavusi lygiai metus. Labai tikiuosi, kad skaitytojų namus ir širdis ji pasieks šiek tiek greičiau ir atliks savo tikrąją – noriu tikėti, kad skanią, – funkciją. Nes man labai svarbu, kad knyga būtų naudojama pagal paskirtį – neturėjau tikslo sukurti tiesiog gražią knygą. Nuoširdžiai viliuosi, kad ji bus nubarstyta miltais, užlankstytais […]
ir vegetarams
Vasarą, kai pomidorai saldūs tarsi apšlakstyti medumi, desertui dažnai renkuosi vien tik juos. O pietums įpjaustau į salotas drauge su kitomis vasariškomis uogomis ir vaisiais, keliais bazilikų lapeliais ir traškios duonos gabalėliais. Pavyksta beveik itališka panzanella, tik lietuviškesnė ir todėl tikresnė. Nes vasaros pietūs gaivūs, spalvingi ir nepretenzingi. ~ vasariškos salotos ~ 2 pomidorai 2 […]
ir vegetarams
Kai kurie filmai (į)kvepia. Šokoladu, rytietiškais prieskoniais, citrininiais pyragais, vynu. Arba vyriškai – rozmarinais. Gorgoncola. Kepinamu česnaku su aitriosiomis paprikomis. Ir sočia pasta. Apie ką aš? Apie Estômago (Skrandį), ironišką brazilų dramą apie kalėjimo (ir ne tik) virtuvę, kurioje gardžių kvapų itin gausu. Gyvenimo restorane skubėk valgyti pats, kol tavęs nesuvalgė − toks galėtų būti […]