ir kita gyvenimo poezija + proza
Mocarela vežimaityje – taip neapoliečiai vadina karštus sumuštinius su sūriu ir bazilikais. Kaip ir nemaža dalis skaniausių klasikinių itališkų patiekalų, mozzarella in carrozza gimė varguolių virtuvėje taupant sužiedėjusią duoną ir pastovėjusį sūrį. O kad sumuštiniai būtų gardesni, italai pridėjo šviežių bazilikų, duoną apvoliojo miltuose, tada […]
Britiška virtuvė kvepia ne vien pyragais su mėsa, bulvių koše ar riebiais pusrytiniais kiaušiniais su šonine ir dešrelėmis. Tikka masala, korma, biryani, curry, balti – tai tik keli indiškos/pakistanietiškos virtuvės patiekalai, paplitę angluose ir beveik tapę jų virtuvės dalimi. Patys britai, girdėjau, pripažįsta, kad britiška […]
Įrašuose dažnai kalbu apie paprastumą. Apie mažus dalykus, priverčiančius pasaulį suktis. Ir apie kelis ingredientus, paverčiančius patiekalą skaniausiu. Dar dažnai užsimenu apie aistrą Italijai ir makaronams. Pasta, pesto, passion, na, žinot. Bet dar niekad nerašiau apie… grybus. Iki šiol atsimenu: vaikystė, Nida, ankstyvas ruduo, nedidukas […]
O žinot, ten, už Lamanšo, žmonės beveik nedėvi lietpalčių ir neryši languotų Burberry šalikų. Ten važinėja raudoniausi pasaulyje autobusai, kas antrame kieme auga ir vis dar žydi bei kvepia rožės, gyvena voverės, parduotuvės pilnos sūriai saldžių ginger biscuits ir skaniausių cheesecakes, tiesa, dar ir muffins, […]
Ištuštėjęs miestas pasitinka tingiai žiovaujančiu rytu. Naktį be paliovos groję žiogai nutyla iki vakaro ir sudeda smuikus į dailius raudonmedžio futliarus. Medžiai nusipurto sunkias rasos ašaras – vasara ritasi į antrą pusę. Lyg dulkes nubraukiu atgalios darbo savaitės rūpesčius. Savaitgalis. Dvi dienos sau. Knygoms, įspūdžiams, […]