Kai kurie filmai (į)kvepia. Šokoladu, rytietiškais prieskoniais, citrininiais pyragais, vynu. Arba vyriškai – rozmarinais. Gorgoncola. Kepinamu česnaku su aitriosiomis paprikomis. Ir sočia pasta. Apie ką aš? Apie Estômago (Skrandį), ironišką brazilų dramą apie kalėjimo (ir ne tik) virtuvę, kurioje gardžių kvapų itin gausu. Gyvenimo restorane skubėk valgyti pats, kol tavęs nesuvalgė − toks galėtų būti […]
ir vegetarams
Gruodis pralėkė galvotrūkčiais. Kūčios, Kalėdos, tarpušventis, Naujieji… Dovanos ir dovanojamas viens kitam laikas, pasisėdėjimai iki gilios nakties; Kalėdinė pasaka paskutinę minutę, po centrą karštligiškai ieškant vietos automobiliui; kava senamiesty su šokoladiniu sūrpyragiu; baklava, varškinės tėčio spurgos ir draugų lazanija… Mūsų dienos buvo didelės ir sočios. O dabar, kai drėgną ir beveik britišką žiemą keičia už […]
be miltų
Avietiniais bučiniais palydėjom vasarą. Lengvai ir labai kvapniai. Ir visai nesvarbu, kad pirmieji lietūs jau plauna namų langus, o už lango augančio klevo sruogos po truputį rausta. It tos avietės, kurių vis dar gausu sode. Didžiulių ir labai saldžių. Sugėrusių saulę, nuglostytų švelnaus vėjo. Jei labai skubi, šis desertas – tau, skaitytojau. Greitas ir nesudėtingas, […]
ir vegetarams
Močiutė pasakojo, kad jos Mama tarnavo turtinguose namuose. Būdama smalsi, gabi ir kantri, išmoko ruošti stebuklingai skanių patiekalų. Kaimo žmonės šnabždėjos, kad tokios duonos, kokią kepa Juzefa, iškepti daugiau niekas nemoka. Už lango žydint vasarai, ankštoj virtuvėlėj ruošdama pietus, Močiutė kalbėjo ir kalbėjo. Ir ilgainiui ėmė atrodyti, kad laikas byra atgal, ir aš užuodžiu Promočiutės […]
ir vegetarams
Artišokų pirmąsyk paragavau Venecijoje. Buvo pavasaris, saulėtoji gegužė. Vietos turgeliai, plūduriuojantys tiesiog kanaluose, siūlė stirtas smaragdinių bazilikų, šparagų, ridikėlių ir artišokų. Primenantys kankorėžius, sukrauti dėžėse jie laukė pirkėjų, kelionės iš rankų į rankas ir į krepšelius, o iš jų – virtuvių ir pietų link. Išbadėję perpiet atsidūrėm vienoje iš daugybės Venecijos kepyklėlių. Neskubėdami dairėmės. Buvo […]
mėsiška
Makaronai! Galėčiau juos valgyt turbūt kasdien kiaurus metus. Įvairiai paruoštus, šviežius ar džiovintus, pusryčiams ar vakarienei. Tiesą sakant, pastaruoju metu spagečiai – manasis fast food’as. Jei turiu ūpo ir laiko, pasigaminu padažą arba ruošiu pasta aglio e olio. Jei ne, išsiverčiu su šlakeliu alyvuogių aliejaus ir dosniai užtarkuoju sūrio. Conchiglioni – tai tokios smagios didelės […]