Ištuštėjęs miestas pasitinka tingiai žiovaujančiu rytu. Naktį be paliovos groję žiogai nutyla iki vakaro ir sudeda smuikus į dailius raudonmedžio futliarus. Medžiai nusipurto sunkias rasos ašaras – vasara ritasi į antrą pusę. Lyg dulkes nubraukiu atgalios darbo savaitės rūpesčius. Savaitgalis. Dvi dienos sau. Knygoms, įspūdžiams, šiltiems pasimatymams, vakariniams pasisėdėjimams prie vyno taurių atsikračius oficialaus biuro […]
ir vegetarams
Pusryčiai iš mano vaikystės, apipinti pasakomis ir nubarstyti močiutės rankomis rinktomis mėlynėmis ir sodo vyšniomis. Pusryčiai, kurių skonis – dar vienas įrodymas, jog paprasčiausi dalykai yra skaniausi. Be puošnumo ir nudailinimo, virtinukai su lietuviškos vasaros skoniais ir kvapais. Ir lengvu cinamono prieskoniu. Pusryčiai dviems. Pusryčiai su meile. ~~~ ~ virtinukai su mėlynėmis ir vyšniomis ~ […]
ir vegetarams
„- Mes esame bel far niente meistrai, – atsakė jis. Koks gražus pasakymas. Bel far niente reiškia „nieko neveikimo grožį”. Tradiciškai italai visada sunkiai dirbo, ypač daug iškentėję vadinamieji braccianti (vadinami taip todėl, kad neturėjo nieko, išskyrus gyvulišką savo rankų – braccia – jėgą, kuri padėjo jiems išgyventi pasaulyje). Tačiau net taip sunkiai dirbantys žmonės […]
pasaulio virtuvė
– Žinai, nenoriu, kad ši akimirka pasibaigtų,- sušnibždėjau Jam. Anapus stalo atsakė šypsena ir mylintis mėlynų akių žvilgsnis. Šakutė žaidė plačioje lėkštėje vieną po kito liesdama fagottini, apgaubtus tirpinto sviesto ir šalavijų padažo. Aprasojusioje taurėje žaižaravo po truputį senkantis vynas. Renesansiškame kiemelyje sklandė akimirkos laimė. Kažkas šalia rūkė, kažkas pasakojo apie kelionę į Marselį, skambėjo […]
pietūs
Tabula rasa. Švarus lapas, kuriame neįspaustas nei vienas žodis, neišlieta nei viena eilutė. Po truputį prisipildantis, raidė po raidės, skiemuo po skiemens, mintis po minties. Pasileidžiantys sakiniais po baltas pievas lyg juodos avys. Kartais triukšmingai, irzliai ir nevaldomai, kartais kukliai, švelniai ir romantiškai. Nelygu diena, nuotaika, įspūdžiai. Kartais įkvėpimas išsivaduoja kaip prastas tualetinis vanduo, kartais […]
pietūs
Pasitaiko rytų, kai naują dieną pasitinku svetima pačiai sau. Be motyvacijos, be šypsenos, graužiant vidiniam kirminui. Niurnėdama išlipu iš lovos, pusvalandį medituoju vonioje, susisuku plaukus į kuodelį, apsivelku megztinį aukštu kaklu, pamirštu blakstienų tušą ir lūpų blizgį. Šiandien noriu būti nematoma. Lauke keiksnoju lietuvišką žiemą su jos minusais, pirštinėtas rankas slepiu kišenėse, o į ausis […]