Visos dienos vėl supanašėjo. Po atostogų ar smagių savaitgalių visada taip. Žadintuvas, dušas, būtinai susiglamžęs sijonas, stebuklingai, kaip ir kasryt, dingusios šukos, alkanas katinas po kojomis. Vėluojantis autobusas su tais pačiais veidais, pasivaikščiojimas iki darbo ir suolelis pakeliui priešais Katedrą pasimėgauti trumpais ankstyvos saulės bučiniais. Labas rytas, kavos, arbatos, obuolio?:) Aukštais laiptais nukaukšintys batelių kulniukai, […]
ir vegetarams
Ištuštėjęs miestas pasitinka tingiai žiovaujančiu rytu. Naktį be paliovos groję žiogai nutyla iki vakaro ir sudeda smuikus į dailius raudonmedžio futliarus. Medžiai nusipurto sunkias rasos ašaras – vasara ritasi į antrą pusę. Lyg dulkes nubraukiu atgalios darbo savaitės rūpesčius. Savaitgalis. Dvi dienos sau. Knygoms, įspūdžiams, šiltiems pasimatymams, vakariniams pasisėdėjimams prie vyno taurių atsikračius oficialaus biuro […]
ir vegetarams
Pusryčiai iš mano vaikystės, apipinti pasakomis ir nubarstyti močiutės rankomis rinktomis mėlynėmis ir sodo vyšniomis. Pusryčiai, kurių skonis – dar vienas įrodymas, jog paprasčiausi dalykai yra skaniausi. Be puošnumo ir nudailinimo, virtinukai su lietuviškos vasaros skoniais ir kvapais. Ir lengvu cinamono prieskoniu. Pusryčiai dviems. Pusryčiai su meile. ~~~ ~ virtinukai su mėlynėmis ir vyšniomis ~ […]
ir vegetarams
„- Mes esame bel far niente meistrai, – atsakė jis. Koks gražus pasakymas. Bel far niente reiškia „nieko neveikimo grožį”. Tradiciškai italai visada sunkiai dirbo, ypač daug iškentėję vadinamieji braccianti (vadinami taip todėl, kad neturėjo nieko, išskyrus gyvulišką savo rankų – braccia – jėgą, kuri padėjo jiems išgyventi pasaulyje). Tačiau net taip sunkiai dirbantys žmonės […]
pietūs
Iš esmės esu optimistė. Žinau, jog jei šiandien lyja, rytoj (gerai jau, poryt arba po savaitės) švies saulė. Jei atėjo ruduo ir pirmą spalio dieną prisnigo, džiaugiuosi, nes po kelių mėnesių – Kalėdos. Jei šiandien ketvirtadienis, žinau, kad tik viena diena liko iki savaitgalio, nes juk ketvirtadienis nebeskaičiuojamas, ne ne, jokiais būdais!! Nors neturiu nuosavo […]
pasaulio virtuvė
– Žinai, nenoriu, kad ši akimirka pasibaigtų,- sušnibždėjau Jam. Anapus stalo atsakė šypsena ir mylintis mėlynų akių žvilgsnis. Šakutė žaidė plačioje lėkštėje vieną po kito liesdama fagottini, apgaubtus tirpinto sviesto ir šalavijų padažo. Aprasojusioje taurėje žaižaravo po truputį senkantis vynas. Renesansiškame kiemelyje sklandė akimirkos laimė. Kažkas šalia rūkė, kažkas pasakojo apie kelionę į Marselį, skambėjo […]