Skubantis miestas, pašėlęs miestas. Kai iš vienos metro linijos peršoki į antrą, o tada ir į trečią, kai galiausiai įsėdi į autobusą namo, pagalvoji: velnias, o tas Vilnius buvo toks mažučiukas… Kai ilgajame Oxford street galiausiai prasiskini kelią iki išsvajotos skarelės su kregždutėmis, o tave iš visų pusių lenkia britiško stiliaus ikonos (galiu prisiekti, jog […]
pasaulio virtuvė
Užmiegotom akim stovi minioj žmonių viena ranka laikydamasis geltono turėklo, kita tvirtai spausdamas knygą arba rytinį laikraštį, metro lekia tolyn, už langų tunelio tamsą keičia stočių šviesos; stoja, veidai mainosi, kažkas snaudžia, kažkas niūniuoja, kažkas švilpauja, kažkas dažosi blakstienas ar lakuojasi nagus, kažkas migdo kūdikį, kažkas bučiuojasi ar tyliai šildo vienas kito delnus. O požemiuose […]
ir vegetarams
Aš visad tikėjau, jog tinklaraštį rašau žymiai ilgiau. Na, bent jau metais. Atrodė, kad žodžiai, fotografija ir virtuvė pinte persipynė papildydami vienas kitą, o tai, kas mano lėkštėje tiek perkeltine, tiek mažumėlę ir tiesiogine reikšme tapo prieinama ir Tau, skaitytojau. Per tuos metus pakako laiko patikrinti seną tiesą – paprasčiausi dalykai yra skaniausi (geriausi, tobuliausi, […]
ir vegetarams
Už kelių posūkių, į pietus Miško gatvele nuo mūsų namų durų, kairėje palikęs parką su dvaru, voverėm ir lapėm, o dešinėje, tolėliau, kino teatrą, gali rasti ilgą gatvę ir daržovių turgų. Gausų ir triukšmingą – patį geriausią dalyką šioje Miesto dalyje. Neįprastas čia turgus. Niekas nesidera, nes daržovės parduodamos dubenimis: vienas dubuo – vienas svaras, […]
ir vegetarams
Apie nesaldžius prancūziškus (ir visai nesvarbu, kad jie buvo imti gaminti ne prancūzų, o jų kaimynų vokiečių – tiesiog Prancūziją labiau myliu, voilà) pyragus, arba quiche, turbūt nereikia pasakoti. Tobulai universalus patiekalas. Ir pietums, ir vakarienei, ir į gamtą, ir lauktuvių, ir į darbą. Skanus ir šiltas, ir šaltas. Trapios tešlos dėžutė gali būti pripildoma […]
ir vegetarams
Įrašuose dažnai kalbu apie paprastumą. Apie mažus dalykus, priverčiančius pasaulį suktis. Ir apie kelis ingredientus, paverčiančius patiekalą skaniausiu. Dar dažnai užsimenu apie aistrą Italijai ir makaronams. Pasta, pesto, passion, na, žinot. Bet dar niekad nerašiau apie… grybus. Iki šiol atsimenu: vaikystė, Nida, ankstyvas ruduo, nedidukas miškelis, pilnas raudonviršių. Maža mergaitė ir šimtai (tada atrodė) didelių […]