Rytų pasitaiko visokių. Lietingų ir tamsių, nuo stogų varvant lašams į vis didėjančias balutes, o nuo permirkusių skėčių – už apykaklių. Vėsių ir vėjuotų, suveliančių plaukus ir priverčiančių tvirčiau įsisupti į megztinius ir užsisagstyti lietpalčius. Ramių ir tylių, kai namai tušti ir nebylūs, koridoriuje rikiuojasi vienišos šlepetės, ant viryklės pūškuoja arbatinukas, ant spintelės baltuoja puodelis […]
mėsiška
Šiokiadieniais, kai po darbo dienos galva vis dar pilna miesto ūžesio, mintyse tebesuku rytojaus darbų filmuką ir tenoriu čia ir dabar išsitiesti ant sofos, gaminu troškinius. Žemiškai paprastus, kartais labai daržovinius, kartais tokius, kuriuose telpa ir mėsa, ir daržovės, ir pats skaniausias padažas. Ir sušildančius vėsiais žiemos vakarais, ir lengvesnius pavasariui atėjus. Ir, svarbiausia, tokius, […]
kaip pas mamą
Mėsa retas svečias mano virtuvėje – dažniau apsilankantis skaitytojas turėjo seniai pastebėt :) Nesu vegetarė ir kol kas nežadu ja tapti (nors – atvirai – raudona mėsa čia man smirda ir yra kitokio, neįprasto skonio), tačiau žaisti su ja ne ypač mėgstu. Šiukštu nekalbu apie vištieną! :) Vis dėlto turiu kelis išmėgintus ir vykusius mėsiškų […]
mėsiška
Skubantis miestas, pašėlęs miestas. Kai iš vienos metro linijos peršoki į antrą, o tada ir į trečią, kai galiausiai įsėdi į autobusą namo, pagalvoji: velnias, o tas Vilnius buvo toks mažučiukas… Kai ilgajame Oxford street galiausiai prasiskini kelią iki išsvajotos skarelės su kregždutėmis, o tave iš visų pusių lenkia britiško stiliaus ikonos (galiu prisiekti, jog […]
pasaulio virtuvė
Užmiegotom akim stovi minioj žmonių viena ranka laikydamasis geltono turėklo, kita tvirtai spausdamas knygą arba rytinį laikraštį, metro lekia tolyn, už langų tunelio tamsą keičia stočių šviesos; stoja, veidai mainosi, kažkas snaudžia, kažkas niūniuoja, kažkas švilpauja, kažkas dažosi blakstienas ar lakuojasi nagus, kažkas migdo kūdikį, kažkas bučiuojasi ar tyliai šildo vienas kito delnus. O požemiuose […]
ir vegetarams
Už kelių posūkių, į pietus Miško gatvele nuo mūsų namų durų, kairėje palikęs parką su dvaru, voverėm ir lapėm, o dešinėje, tolėliau, kino teatrą, gali rasti ilgą gatvę ir daržovių turgų. Gausų ir triukšmingą – patį geriausią dalyką šioje Miesto dalyje. Neįprastas čia turgus. Niekas nesidera, nes daržovės parduodamos dubenimis: vienas dubuo – vienas svaras, […]