ir kita gyvenimo poezija + proza
Pomidorų ir duonos sriuba acquacotta, arba išvirtas vanduo, kilusi iš Toskanos. Tai varguolių maistas – vienas iš cucina povera pavyzdžių. Pagrindiniai sriubos ingredientai tebuvo trys: sužiedėjusi duona, vanduo ir svogūnai. Ir tik vėliau, bėgant metams, sriuba buvo papildyta pomidorais, salierais ir kiaušiniais. Sultinio šiai sriubai […]
Mocarela vežimaityje – taip neapoliečiai vadina karštus sumuštinius su sūriu ir bazilikais. Kaip ir nemaža dalis skaniausių klasikinių itališkų patiekalų, mozzarella in carrozza gimė varguolių virtuvėje taupant sužiedėjusią duoną ir pastovėjusį sūrį. O kad sumuštiniai būtų gardesni, italai pridėjo šviežių bazilikų, duoną apvoliojo miltuose, tada […]
Pastarąjį mėnesį įvyko tiek gerų dalykų, vėl iš naujo sutikau mielų ir brangių žmonių, turėjau jaukių vakarų, skanaus naminio ir kvapnaus maisto, vyno ir šampano, juokų ir vaikštynių mylimiausiu senamiesčiu. Duonos ir žaidimų buvo paleistas trumpų atostogų – nes kad ir kaip norėtųsi aprėpti viską, […]
Kokios mano dienos? Ryškios ir blankios. Lėtos ir nekantrios. Pilnos ir tuščios. Savos ir kažkokios svetimos. Prėskos ir skanios. Vakarais it pamišusi kepu pyragus ar sausainius, nesibaigiančiom puodelių virtinėm verdu arbatą ir ryte ryju knygas. Į užrašų knygelę tušinuku išvingiuoju žodžius, frazes ir ištisas pastraipas. […]
Labai rudeniška. Su morkomis ir moliūgais, lengvai kepintomis kokoso drožlėmis, trupučiu česnako, neįkyriai antrame plane liekančiu kokosų pienu ir maloniai liežuvio galiuką kandančiu imbieru, kariu bei žiupsneliu aitriosios paprikos. Auksinė, kvapni, kupina skonių ir… ai, ji tiesiog puiki. Dar puikesnė antrą arba net ir trečią […]
Greta lovos vazonėlyje kvepia bazilikai, o lentynoje tarp knygų – levandų puokštė. Po virtuvės langu pamažėle rausta pomidorai, sodelio gale jau bene trečią derlių šią vasarą mezga gervuogės ir noksta slyvos. Šalia tvoros auga figmedis, o po rožių krūmu saulės zuikius vidurdieniais gaudo margas kaimynų […]