Dienos bėga pasiutusiai greitai. Nežinau, kaip kiti viską spėja; kita vertus, niekas nežino, nes visi tiki tuo, kuo nori tikėti. Vienas žmogus sako, kad mano stiprybė – tikėjimas. Aš išties tikiu. Kad daug ką galime, kad galime pabusti kitokie, o stebuklus kuriame patys, ir nebūtinai už komforto zonos ribų. Ir dar tikiu cinamoninių bandelių terapija! […]
desertai
Kai nežinau, kokį desertą pagamint svečiams, vaikui ar sau silpnumo akimirką, renkuos madlenas. Paprastai – citrinomis ir vanile kvepiančias, jau nebežinau, kiek kartų keptas ir visada pavykstančias. Šokolado noriu retai, juolab gryno, bet kepiniuose jis paprastai man netrukdo, atvirkščiai, padeda, šitaip saldumynų tiesiog suvalgau mažiau :) Šios madlenos – kaip tik tokios, švelniai šokoladinės, su […]
desertai
Kiekvienas žinome savų šildymosi būdų. Namie šalta. Trejos poros kojinių, vilnonis megztinis, daug arbatos. Atidaryta įkaitinta orkaitė vietoj šildytuvo. Kiek per daug laiko duše. Kepami pyragai, jaukūs pledai, šokiai pagal random radijo dažnį, kas dar? Turbūt sriubos, troškiniai su čiliais, iš esmės bet kas, kas šildo iš vidaus ir išorės, beminant takus prie viryklės. Šiandien mano […]
desertai
Minkštos spalvos, lyg prisimerkusi saulė, švelnus lyg vasara, lyg jau nebe oras, jausmas, kad kažkas neišvengiamai praėjo, bet kai kas dar tik bus, ir obuoliai – rugsėjo nesumaišysi su niekuo. Obuolių pyragų metas sutampa su rudens pradžia, bet juk tai aksioma ir konstanta, jiedu susiję neatskiriamai, visada ir per amžius. Karamelėje kepantys obuoliai pakerta kojas, kvapas […]
be miltų
Būna dienų, kai norisi tradicinio patiekalo, bet apžaisto, perkurto, naujai skambančio. Tokia yra ši pica – čia nėra nė gramo miltų, juos atstoja smulkinti žiediniai kopūstai su maltais migdolais. Tai pagrindas. Picos viršaus norėjau žalio – turguj pasirodė pirmųjų cukinijų, todėl jos čia labai tiko drauge su Briuselio kopūstais. Prie tų mažų nenaudėlių reikia priprasti, […]
be miltų
Aš pavasario vaikas. Sningančių obelų sodų, pienių pievų, žydinčių alyvų ir ilgų vakarų. Ir tie gimtadieniai kaskart vis kitokie. Ar prisimenu geriausius? Žinoma. Bet kiekvienas jų savaip brangus. Ir tie, kurie ašaroti, ir tie, kurie sutikti išjungus telefoną, ir tie, anapus Lamanšo, ir tie, terasoj geriant vyną, juokiantis ir einant namo vis tyliau skambant miestui ir […]