Vakarinis skrydis namo turi žavesio. Prigesusios salono šviesos lėktuvui kylant ir leidžiantis, mieguisti keleiviai ir tylus juokas už nugaros. Po kojomis – debesys ir pusė Europos. Mes pakeliui namo ir viskas jau yra gerai, nes kitaip tiesiog negali būti. Plojimais palydimas lengvas lėktuvo ratų čiuožtelėjimas žeme; naktinį Vilnių apgaubusios šviesos, namuose karštą arbatą gurkšnoja namiškiai, […]
gardžios dovanos
Kas yra štolenas (stollen), tikrai visi žinot ar bent esat girdėję – bemaž kiekvienas maisto blog’as jau spėjo pasidalint savuoju variantu. Tai bene populiariausia vokiška saldi mielinė duona, kepama ir kelias savaites ar net mėnesį brandinama šalies šeimininkių prieš Kalėdas. Štolenas gardinamas rome ar brendyje išmirkusiomis razinomis, cukatomis, migdolų riešutais, jam negailima prieskonių, kiaušinių, sviesto […]
ir vegetarams
Namai, darbai, parduotuvės, jaukios smulkmenos, eglutės žaisliukai ir girliandos, neišsiųsti laiškai ir neišbandyti receptai, išrinktos ir nesupakuotos dovanos. Sąrašai knygų Kalėdų Seneliui (laukiu šios, šios, šios, šios ir tikrai tikrai šios), sąrašai būsimų ir jau varnelėmis sužymėtų pirkinių, sąrašai daiktų, kraunamų ir vėl iškraunamų iš lagaminų… Gruodis jau toks metas – šiek tiek pašėlęs. O […]
ir vegetarams
Kokios mano dienos? Ryškios ir blankios. Lėtos ir nekantrios. Pilnos ir tuščios. Savos ir kažkokios svetimos. Prėskos ir skanios. Vakarais it pamišusi kepu pyragus ar sausainius, nesibaigiančiom puodelių virtinėm verdu arbatą ir ryte ryju knygas. Į užrašų knygelę tušinuku išvingiuoju žodžius, frazes ir ištisas pastraipas. Paraštes nusėju marginalijomis ir gyvenu kitų gyvenimus, vaikštau kitų numintais […]
be miltų
O beįpusėjantis ruduo keičiasi. Tampa tamsesnis ir drėgnesnis ir tarsi rimtesnis ir po žingsnelį pilkesnis. Ir vis niūniuoji sau vien ruduo namuos/ man ruduo, rūkas ankstyvais rytais lyg burė pakimba virš galvų, virš namų, virš upės, virš miesto, o ruduo šlaistosi po kiemą, karstosi po medžius ir šiugždena auksinius lapus… Kasryt atitrauki užuolaidas, užsiplikai puodelį […]
kepyklėlė
Londone kiaurą dieną lyja. Beviltiškai. Jau, rodos, turėtų nebestebinti – toks tai miestas, tokia tai sala. Ir vėjas! Didžiulis, besišlaistantis gatvėmis, kažkada atnešęs Merę Popins, pamenat? Stotelėse mačiau ne vieną sulaužytą skėtį, liūdnai niurksantį šiukšliadėžėse – džiaugiaus ir rankom plojau, kad beveik iki darbo priveš tube, o nuo jo – tik penkios minutės kelio arba […]