Farinata – tai toks gudrus itališkas pavadinimas, po kuriuo slepiasi visai paprastas ir sveikuoliškas kepinys iš avinžirnių miltų, vandens, aliejaus ir žiupsnio druskos. Pagal skonį ir aplinkybes skanu įberti kedrinių pinijų, pabarstyti žolelėmis ar gaminti taip, kaip aš – su cukinijos griežinėliais, graikiniais riešutais ir rozmarinais. Man visai patiko. Avinžirnių miltai kvepia žirniais, o pati […]
kepyklėlė
Džiaugiuos stebuklingomis vasaros dienomis. Karštomis ir visai ne britiškomis, todėl dar šimtą kartų brangesnėmis. Atsuku veidą saulei, apnuoginu pečius ir kojas, poilsio minutėlę parke sumuštinio likučiais dalinuos su balandžiais. Susikėlusi kojas ant suoliuko, užverčiu galvą į dangų. Daug judesio ten. Daug saulės, balandžių ir žuvėdrų, sraigtasparnių, į nežinomas šalis lekiančių lėktuvų ir tų didelių didelių, […]
be miltų
Burnoje tirpstantis, trapiais krašteliais ir minkštu viduriuku morenginis, riešutinis debesėlis. Skaniausia jį valgyt šaukšteliu – kabinti tiesiai iš desertinės lėkštės. Kiek vėluoju ją paskelbt: braškių sezonas baigės senokai, o ir pati Pavlova suvalgyta jau kadaise, bet visgi. Puošk ją tokiom uogom, kokių tik turi. Ar net ne uogom – lengvai patroškintomis persikų ar abrikosų skiltelėmis, […]
kepyklėlė
Labai šokoladinis ir labai kaloringas. Nubarstytas karstelėjusiomis kakavos dulkelėmis, trapia išore, švelniu, minkštu ir sodriu viduriuku. Mano žmogus sakė, kad ir labai skanus. Seniai jam buvau pažadėjusi, ilgai rinkausi receptą, ir štai. Šokoladinius kepinius man sunku vertinti, įveikiau vos pusę kvadratėlio, tad pasikliaunu jo nuomone. Žinau tik viena – namai šeštadienio rytą kvepėjo stebuklingai. ~ […]
be miltų
Vasara tikriausiai prasidėjo ir baigėsi dar kovo mėnesį ir į Londoną (vėl) (galbūt) ateis, matyt, tada, kai aš būsiu Vilniuj. Sako, miestui gresia potvyniai, o visuomeniniam transportui – baisingi vėlavimai. Aną savaitę 2 mln litrų vandens (gerai jau, vandens iš vamzdžių, ne lietaus) užtvindė vieną metro linijų, o mūsų kiemelyje esančios terasos stogas prakiuro ir […]
kepyklėlė
Yra dienų, kvapesnių už kitas. Tikresnių ir šviesesnių. Galbūt mažumėlę jautresnių. Dienų, kuomet tikrąja to žodžio prasme jaučiuos esanti taip nesvietiškai toli nuo namų ir tie skiriantys tūkstančiai kilometrų virsta mylių myliomis. Kuomet ilgiuos dar labiau ir einu kepti keksiukų, nes esu visiškai tikra, kad ir ten, namuos, beprotiškai kvepės prieskoniais ir tiesiog jaukumu, o […]