ir kita gyvenimo poezija + proza
Tai mėgstamiausias mano brolio sūrpyragis. Nuo tada, kai nusirašė receptą, jį užmaišau ir pašaunu kepti jau seniai nebe aš. Gera vistik, kai receptai apsigyvena šeimoje. Pyragas sodrus, sotus ir labai šokoladinis. Itin derantis su latte žvarbių popiečių nuotaikingiems pietums iš pusryčių dėžutės senamiesty. Suvalgomas lėtai […]
Laikas bėga pasiutusiai greitai. Jau ryt sėsim prie Kūčių stalo, poryt įžiebsime šiltas kalėdines žvakeles ir raikysime cinamoninį vainiką. Šiemet žiemos šventės bus kitokios. Jei pernai lėktuvui nusileidus snieguotame Vilniuje skubėjome sušokti į mažytį automobiliuką ir riedėti Kalėdų link, šįkart jos atvažiuos pas mus. Pirmąsyk […]
Pavasaris, vasara ir ruduo po šitiek laiko Lietuvoj. Po spalvingos patirties Londone – patirties, kuri suvėlė gyvenimą, įnešė skonių, privertė permąstyt daugybę dalykų ir kurios nekeisčiau į jokią kitą, aš vėl čia – savo pasakų Vilniuj. Namuose. Greta ir su žmonėmis, su kuriais noriu leisti […]
Iki šiol nebuvau kepusi jokio tarte tatin. Net ir to klasikinio, su obuoliais. Visada atrodė, kad ko jau ko, bet obuolių pyragų esama gerokai įdomesnių. Bet apverstas, saldus ir karamelinis pyragas su baklažanais ilgai kabėjo mintyse. Žinot, kaip būna – įstringa kažkas, ir neiškrapštysi. Abejonių, […]
Šį kartą ant stalo ji rado mažą buteliuką. „Pirma čia jo tikrai nebuvo“, − pamanė Alisa. Prie buteliuko kaklelio buvo pririšta kortelė, o ant jos labai aiškiai, didelėmis raidėmis parašyti žodžiai: „IŠGERK MANE“. Ėmusi rašyti tinklaraštį nė nenumaniau, kur jis mane nuves. Prasidėjęs kaip žaidimas […]
Seniai svajojau apie naminę duoną. Šiltą ir kvapnią, ką tik iš orkaitės. Su ištirpusio sviesto balute per riekės vidurį. Arba atgnybtus duonos gabalėlius, dažomus į auksinį alyvuogių aliejų, pakrapytą džiovintomis žolelėmis. Duonos išsikepti nėra sunku. Sunkiau yra ją ruošiant tinkamai išminkyti. Kad į tešlą patektų […]