Pesto – itališkos kilmės padažas. Kvapnus, sodraus skonio ir visai paprastai paruošiamas. Skanus ragauti net vienas pats – ir tikrai gardesnis už pirktinį. Šiaip jau pesto gaminamas su pinijomis, bet tąsyk, apibėgusi kelias Vilniaus parduotuves, neradau nei maišelio. Ir bazilikų ne pirmoje krautuvėje aptikau, nesezonas? Keičiam anakardžiais. Ir draugiškiau kišenei, ir galutinio rezultato negadina. Ir […]
ir vegetarams
Karšta? Labai karšta :) Sunku patikėti, kad Lietuvoje dar visai neseniai (šypt) snigo, pustė, šalo ir pavasaris neskubėjo atkeliauti. Bent jau vasara atbildėjo tikslių tiksliausiai nuplėšus paskutinės pavasario dienos lapelį. Smagu? Man – labai! Jei nusibodo vasarą nepamainomai gaivinantys lietuviški šaltibarščiai, pravartu išmėginti kiek kitokią sriubą, mat turim, iš ko rinktis – europiečiai garsėja savo […]
ir vegetarams
Itališkų skrebučių arba bruschetta tikriausiai yra ragavęs kiekvienas – juos paprasta paruošti, skanu ragauti vienus arba su vyno taure. Bruschetta įprastai gaminama su šviežiomis daržovėmis, vis dėlto ne mažiau skani ir verta dėmesio – saldi, su vaisiais ir frangipane. Frangipane – tai saldus įdaras (arba užtepas, nelygu, kur pritaikysi), gaminamas iš migdolų, cukraus (pudros), sviesto […]
ir vegetarams
Myliu pavasarį. Ir, nors Londone gamta jau alsuoja vasara (turguje mačiau parduodamų neatvežtinių – vietinių britiškų – braškių!), kalendorius skaičiuoja gegužę – gražiausią laiką metuose. Kas kartą iš savo turgaus, į kurį žingsniuoju šeštadieniais vis ta pačia Miško gatvele, parsinešu ridikėlių, špinatų, svogūnų laiškų, žalių salotų lapų. Ir nors žinau, kad vienos skaniausių – įprastos […]
ir vegetarams
Šventės ir vėl toli nuo namų – nežinau, ar prie to įmanoma įprasti. Velykos paplūdimy skamba žymiai pozityviau, ar ne? :) Juolab, kad čia savaitgalis pasitaikė toooks ilgas ir toooks vasariškas :) Išvakarėse apsisprendėm, ryte susimetėm kuklią atostogautojų mantą ir karštą bei tvankų didmiestį iškeitėm į pietus, į Braitoną, į pajūrį. Pasivaikščioti paplūdimiu, paragauti pajūrinės […]
ir vegetarams
Rytų pasitaiko visokių. Lietingų ir tamsių, nuo stogų varvant lašams į vis didėjančias balutes, o nuo permirkusių skėčių – už apykaklių. Vėsių ir vėjuotų, suveliančių plaukus ir priverčiančių tvirčiau įsisupti į megztinius ir užsisagstyti lietpalčius. Ramių ir tylių, kai namai tušti ir nebylūs, koridoriuje rikiuojasi vienišos šlepetės, ant viryklės pūškuoja arbatinukas, ant spintelės baltuoja puodelis […]