Labai rudeniška. Su morkomis ir moliūgais, lengvai kepintomis kokoso drožlėmis, trupučiu česnako, neįkyriai antrame plane liekančiu kokosų pienu ir maloniai liežuvio galiuką kandančiu imbieru, kariu bei žiupsneliu aitriosios paprikos. Auksinė, kvapni, kupina skonių ir… ai, ji tiesiog puiki. Dar puikesnė antrą arba net ir trečią dieną, kaip ir daugelis panašių rudeniškų ir daržovinių patiekalų. O […]
O beįpusėjantis ruduo keičiasi. Tampa tamsesnis ir drėgnesnis ir tarsi rimtesnis ir po žingsnelį pilkesnis. Ir vis niūniuoji sau vien ruduo namuos/ man ruduo, rūkas ankstyvais rytais lyg burė pakimba virš galvų, virš namų, virš upės, virš miesto, o ruduo šlaistosi po kiemą, karstosi po medžius ir šiugždena auksinius lapus… Kasryt atitrauki užuolaidas, užsiplikai puodelį […]
Kai pirmąjį spalio savaitgalį drioksteli plius dvidešimt aštuoni už lango, mes renkamės jūrą. Ankstyvą rytą, užmiegotas akis, beveik pamirštą matomoj vietoj prie durų stovėjusį pikniko krepšį, autobusą ir tube, o tada – kelių valandų kelionę traukiniu nuo Londono žemyn, į pietus, dešiniau nuo Braitono. Link, sakoma, saulėčiausio miestelio visoje Didžiojoje Britanijoje. Ar esate buvę Istburne? […]
Londone tikriausiai bobų vasara. Vėsius ir drėgnus rytus keičia saulėtos ir švelniai šiltos dienos. Žinai, tokios, kai atrodo, jog dar visai visai vasara ir nori lįsti lauk iš megztinių, o į batelius įsispirti nuogom kojom. Norėčiau, kad tokios dienos tęstųsi be galo. Ir tokios, kaip šiandien, šviesios ir šiltos, ir tokios, kaip tada, kai ryte […]
Greta lovos vazonėlyje kvepia bazilikai, o lentynoje tarp knygų – levandų puokštė. Po virtuvės langu pamažėle rausta pomidorai, sodelio gale jau bene trečią derlių šią vasarą mezga gervuogės ir noksta slyvos. Šalia tvoros auga figmedis, o po rožių krūmu saulės zuikius vidurdieniais gaudo margas kaimynų katinas. Kas rytą, pakilusi į vonią, praveriu langą (ar kada […]
Nežinau, ar jums pasitaiko savaičių, slenkančių, rodos, vėžlio žingsniu. Beprotiškai ilgą pirmadienį keičia antra tiek begalinis antradienis ir likusi kompanija, o penktadienis ateina toks laukiamas kaip nežinau net, Kalėdos gal? Atidirbi paskutinę dieną ir, sėdėdamas burzgiančiame autobuse namo, imi svajoti apie ranka pasiekiamus paprastus dalykus: ilgesnį vakarą su knyga, ilgesnį rytą saulei glostant pagalvės kamputį, […]