ir kita gyvenimo poezija + proza
Rytų pasitaiko visokių. Lietingų ir tamsių, nuo stogų varvant lašams į vis didėjančias balutes, o nuo permirkusių skėčių – už apykaklių. Vėsių ir vėjuotų, suveliančių plaukus ir priverčiančių tvirčiau įsisupti į megztinius ir užsisagstyti lietpalčius. Ramių ir tylių, kai namai tušti ir nebylūs, koridoriuje rikiuojasi […]
Už upės baltu marmuru švyti rūmai, o prieplaukoje rikiuojasi laiveliai. Suoleliai krantinėje nuguldyti paltais ir megztiniais, krykštauja žuvėdros ir mirga vanduo. Tarsi eliksyro įkvepi lengvo ir minkšto pavasario oro. Lėtai iškvepi. Apsigaubi saulės skraiste ir prisimerki žvelgdamas į vandenį. Kažkur toli, toliau nei už upės […]
Paprasčiausi dalykai yra mieliausi, o netikėti – smagiausi. Tarkime, vieną vakarą rasti komentarą (net kelis!) apie įvertinimą Stylish blogger awards už tinklaraščio stilių. Man? Kaip miela! Todėl visų pirma – ačiū Ugnei, Astai, Jovitai, Renatai ir Žaliai varnai už gerą žodį :) Smagu, kad esu skaitoma ir […]
Už kelių posūkių, į pietus Miško gatvele nuo mūsų namų durų, kairėje palikęs parką su dvaru, voverėm ir lapėm, o dešinėje, tolėliau, kino teatrą, gali rasti ilgą gatvę ir daržovių turgų. Gausų ir triukšmingą – patį geriausią dalyką šioje Miesto dalyje. Neįprastas čia turgus. Niekas […]
Apie nesaldžius prancūziškus (ir visai nesvarbu, kad jie buvo imti gaminti ne prancūzų, o jų kaimynų vokiečių – tiesiog Prancūziją labiau myliu, voilà) pyragus, arba quiche, turbūt nereikia pasakoti. Tobulai universalus patiekalas. Ir pietums, ir vakarienei, ir į gamtą, ir lauktuvių, ir į darbą. Skanus […]
Įrašuose dažnai kalbu apie paprastumą. Apie mažus dalykus, priverčiančius pasaulį suktis. Ir apie kelis ingredientus, paverčiančius patiekalą skaniausiu. Dar dažnai užsimenu apie aistrą Italijai ir makaronams. Pasta, pesto, passion, na, žinot. Bet dar niekad nerašiau apie… grybus. Iki šiol atsimenu: vaikystė, Nida, ankstyvas ruduo, nedidukas […]