Karšta. Labai karšta. Taip labai, kad, atrodo, imiu ir išgaruosiu lengvu drėgnu debesėliu nuo kėdės, nubyrėsiu lašeliais ir sutekėsiu į Vilnelę. Namuose plius trisdešimt, už lango plius trisdešimt. Katiną priverstinai girdau iš čiaupo (nes jis tingi net pajudėti, o kailiuko padėt nusivilkt negaliu), kas rytą pabundu su mintimi, kaip nuostabiai nepakartojama būtų vakare panirti į […]
kaip pas mamą
Mokykloje klasiokams taisydavau lietuvių kalbos rašinėlius ir interpretacijas. Iš širdies dėliodavau kablelius ir nosines, lengva ranka braukydavau iš konteksto iškrintančius sakinius ir pasąmonės srauto vingius, padėdavau susitaikyti su donelaičiais, maironiais ir palangos juzėmis. O avansu ant baltos popierinės servetėlės manęs laukdavo apvalus aliejuje išmirkęs varškės rutuliukas su džemu. Daug džemo. Kas savaitę. Prasta iš manęs […]
ir vegetarams
„- Mes esame bel far niente meistrai, – atsakė jis. Koks gražus pasakymas. Bel far niente reiškia „nieko neveikimo grožį”. Tradiciškai italai visada sunkiai dirbo, ypač daug iškentėję vadinamieji braccianti (vadinami taip todėl, kad neturėjo nieko, išskyrus gyvulišką savo rankų – braccia – jėgą, kuri padėjo jiems išgyventi pasaulyje). Tačiau net taip sunkiai dirbantys žmonės […]
desertai
Gyvenu kažkur tarp šiandien ir rytoj. Kažkur per vidurį tarp noriu ir bijau. Pusiaukelėj tarp taško A ir B. Šimtus kartų mintyse persuku filmą apie tai, kad reikia ir kam to reikia? Nemoku pabėgti nuo minčių. Jos per greitai apsigyvena mano galvoje ir kasdien, kas akimirką stumdosi viena per kitą šaukdamos. Aš nemoku medituoti. Nemoku […]
ir vegetarams
Mano žmogus kartais iš manęs juokiasi, sako, tu, matyt, esi didesnė pietietė už mane, jei jau tau patinka kaparėliai. Bet man jie tikrai patinka! Tie mažučiai žali kapario krūmo pumpurėliai, turintys netgi nuosavą šventę, švenčiamą kartą metuose Salinos saloje netoli Sicilijos ir sutraukiančią minias turistų iš viso pasaulio. Konservuoti vyno acto ir druskos tirpale, dėl […]
Kartą vienas žmogus man yra pasakęs: – Ar žinai, kas man yra laisvė? Pliaupiant lietui įšokti į guminius batus, čiupti margaspalvį skėtį į kairę ranką, o didelę gardžių ledų porciją – į dešinę ir lėkti laukan. Eiti miestelio tuščia pagrindine gatve, šokinėti per balas. Šiurpinti pravažiuojančiuose automobiliuose sėdinčius keleivius, pro langus žvelgiančias tetulytes. Jaustis laisva […]