Traškūs ar minkšti? Visų skirtingi favoritai, galvojau traškindama tuos traškiuosius kūčiukus iš parduotuvės ir vis užmesdama akį, ką ten „Notting Hille” veikia Julia su Hugh (kalėdinis laikotarpis man – filmų apie Kalėdas, meilę ir kitus gražius dalykus laikas. Tada joks saldu negali būti per saldu. Norisi daug ir dar daugiau, didelėmis porcijomis). Kiek save pamenu, […]
duona
Yra receptų, kurių lyg ir nereikėtų tobulinti. Jie jau nepakartojami. Kaip ir ši bananų duonelė. Girdėjau atsiliepimų, kad ji daugelio mano skaitytojų mėgstamiausia (juk taip?!), mano taip pat. Sodri, kvapni, neatsivalgoma. Ko dar reikia? Bet kartais imi ir sukvailioji. Ir iš tų improvizuotų kvailysčių gimsta įdomūs dalykai. Štai užvakar akys užkliuvo už trijų veidą praradusių […]
kalėdos
Dienos bėga pasiutusiai greitai. Nežinau, kaip kiti viską spėja; kita vertus, niekas nežino, nes visi tiki tuo, kuo nori tikėti. Vienas žmogus sako, kad mano stiprybė – tikėjimas. Aš išties tikiu. Kad daug ką galime, kad galime pabusti kitokie, o stebuklus kuriame patys, ir nebūtinai už komforto zonos ribų. Ir dar tikiu cinamoninių bandelių terapija! […]
ir vegetarams
Vienam prekybcentry baigiantis rudeniui radusi šviežių alyvuogių, nesugebėjau joms atsispirti. Per ilgai mano keliai nesitiesia į tas šalis prie Viduržemio jūros; bent jau linkėjimai iš jų ateina į namus. Tobulos, didelės, nuostabiai žalios (man olive green viena gražiausių spalvų interjere). Ir beprotiškai karčios – ką su jomis? Prisipažįstu, nusipirkau labiau meniniais sumetimais – ar dažnai maisto […]
ir vegetarams
Lietuviškas pavadinimas labai gremėzdiškas – turkai juos vadina tiesiog çilbir , o aš manau, kad šitaip paruošti kiaušiniai – visiškai rimti Benedikto konkurentai. Šaltiniai sako, kad turkų sultonai jų valgė neįtikėtinais kiekiais – o turkai, žinia, pavalgyti, ir dar skaniai, tikrai mėgsta. Paruošiami visai greitai, jie tinka ir vėlyviesiems sekmadienio pusryčiams – bent jau aš tokių neatsisakyčiau, jei […]
mėsiška
Kai reikalas veja reikalą, darbas – darbą, diena dieną, jausmas jausmą, žodis žodį, ruduo – žiemą, pusryčiai pietus ir atvirkščiai; kai malonumų lieka mažiau, nei norėtųsi (tiek tų, paprastųjų, žemiškų, tiek ir kitų, tik mums vieniems žinomų); kai pirštas po ilgos dienos nuslysta ir įrašas prenumeratorių dėžutes pasiekia nenudailintas ir grynas (laimė juk, kad nieko intymaus […]