Dalis receptų į mano blogą patenka iš neišsemiamų interneto gėrybių šaltinių – kasryt dieną pradedu ir kas vakarą užbaigiu puodeliu arbatos ir prenumeruojamų maisto blogų sklaidymu (jų gerokai virš šimto ir kasdien vis daugėja!). Kita dalis – iš skanių knygų ir žurnalų kalno, kulinarinių ir nebūtinai; tokių, kuriose perskaitytas vienas kvapnus sakinys neduoda ramybės ir pastūmėja į virtuvę.
Likusius pakužda atmintis. Vaikystės pietūs, mamos ir močiutės ruošiami patiekalai, maistas, kvepiantis namais, ilgesiu, ilgom vakarienėm ir nepaprastu paprastumu. Vienas tokių patiekalų – švilpikai. Tik ne iš mano vaikystės namų jie atėję – iš mano žmogaus. Ačiū jam, kad išmokė juos iškepti tokius, kokius ruošdavo jo mama. Kvapnius, minkštučius it kąsnelio dydžio nesaldžios bandelės. Keistas dalykas – iki tol net ragavusi jų nebuvau!
~ švilpikai ~
1 kg bulvių
1 didelis kiaušinis
200 ml miltų
(šaukštas bulvių krakmolo)
druskos
šalavijų lapelių
sviesto
šviežiai maltų juodųjų pipirų
Nenuskustas bulves sudėk į puodą ir išvirk. Palik atvėsti, nulupk ir sugrūsk.
Įmušk kiaušinį, pasūdyk ir išsuk mediniu šaukštu. Įdėk miltų ir išminkyk tešlą. Miltų kilogramui bulvių paprastai naudoju 200-300 ml – kuo bulvės miltingesnės, krakmolingesnės, tuo jų mažiau reikia, su tešla paprasta dirbti. Anglijoje vis pataikau nusipirkti vandeningų, tad kaskart tenka ieškoti aukso vidurio: kai miltų per daug, švilpikai pavyksta kietesni, o mums skanesni minkštesni. Tad ir tešlą užminkau minkštą, šiek tiek limpančią prie rankų ir, jei nepamirštu, įberiu šaukštą krakmolo. Lietuviškoms bulvėms jo nedėčiau :) Papildomai miltų naudoju formuodama švilpikus: pabarstau jų ant darbastalio arba medinės lentelės, atgnybiu gabalėlį tešlos ir jį iškočioju delnais į volelį, suploju jo viršų ir aštriu peiliu įstrižai supjaustau nedideliais gabalėliais.
Švilpikus kepu dviems būdais – keptuvėje arba orkaitėje. Keptuvėje užtrunka ilgiau ir švilpikai būna riebesni, orkaitėje – greičiau, bet pavyksta sausi :)
Jei kepu keptuvėje, ant vidutinio karštumo ugnies įkaitinu šiek tiek aliejaus, sudedu švilpikus ir apkepu po kelias minutes iš abiejų pusių. Iškepusius nusausinu ant popierinių rankšluosčių, sudedu į puodą, pabarstau trupučiu druskos, pipirų ir pastatau šiltai arba ant gretimos kaitlentės, arba į šiltą orkaitę.
Jei kepu orkaitėje, ją įkaitinu iki 170-180 laipsnių, kepimo skardą pabarstau miltais, sudedu švilpikus ir pašaunu maždaug dešimčiai minučių – tiek laiko pakanka, kad jie šiek tiek pakiltų ir apkeptų viena pusė. Apverčiu ir kepu dar tiek pat.
Padažui keptuvėje ištirpinu kelis šaukštus sviesto (pamėgom ghee – Londone jo pasirinkimas išties gausus), jame pakepinu susmulkintus šalavijų lapelius, paskaninu pipirais ir užpilu švilpikus.
Kiek valgytojų, tiek ir būdų valgyti. Mano žmogus valgo tik su grietine, kiti – su pertrinta su grietine varške, treti su grybų padažu. Apie pastarąjį svajoju jau labai seniai – siaubas, kaip noriu šviežių miško grybų!
Skanaus!
P.S. Bulves patogiausia išsivirti iš vakaro – kitą dieną beliks tik nulupti ir sugrūsti.
