ir kita gyvenimo poezija + proza
Dažniausiai būna taip, kad turėdama receptą galvoju, kaip paruoštą patiekalą norėsiu įamžinti. Šįkart nutiko atvirkščiai: pirmiausia numačiau fotografavimo vietą ir stilizavimo idėją, o tik vėliau atsirado receptas. Vieną savaitgalį, vaikštinėdama po gamtą, užmačiau nupilkėjusių augalų pievą. Prisiminiau, kad jau pernai į panašią svarsčiau sugrįžti su […]
Šio pyrago receptas nukrito iš dangaus. Na, beveik, jei dangumi laikytume kvapnią kavinę su gardžia pieniška kava, kepiniais ir krūva prancūziškų knygų + žurnalų ant palangės. Tą rytą į susitikimą atlėkiau gerokai per anksti – kalti vis tie freelancerius, ne taip ir dažnai ankstų rytą […]
Skaičiau, kad viduramžiais kaštainiai buvo laikomi vargšų maistu (nes buvo pigūs, galėjai prisirinkti jų pats; lengvai paruošiami – pakako užžerti žarijomis, kad apskrustų; ir maistingi – tiek vieni patys, tiek sumalti, vartojami kepiniams). Vėliau jie krito į akį ir skrandį Karaliui Saulei, tik ne bet […]
Dalu (dal, dhal arba dahl) iš tiesų vadinami skaldyti ankštiniai – lęšiai, žirniai, pupelės. Taip pat dalas – ir indiškas vegetariškas troškinys / sriuba, paprastai patiekiamas su indiškomis duonelėmis arba ryžiais. Neturėjau nei viena, nei kita, be to, ir nufotografuoti sugalvojau visai ne indiškai – […]
Man regis, žodžiai jaukus maistas kaip tik tinka šiam patiekalui nusakyti. Grietinėlėje paskendusios bulvės, pagardintos pelėsiniu sūriu ir česnakais, kepamos orkaitėje, tampa tokios minkštos ir skanios, kad norisi apsikabinti dubenį ir ilgai sau murksoti, šaukštu pamažėle kabinant visą šį aromatingą gėrį iki paskutinio prikepusio sūrio […]
Šiandien pietūs ūkiški. Labai sotūs ir kvapnūs. Visko čia daug, bet viskas ir puikiai dera tarpusavyje. Po vasaros pirmą mėnesį teko priimti ir prisipratinti naują rutiną, todėl laikas maistui buvo dalijamas tarp laiko vaikams, sau, darbui ir tiesiog buičiai. Raktiniai žodžiai – kuo paprasčiau ir […]
