Viduržiemis kvepia apelsinais. Dabar jie patys skaniausi – sultingiausi ir saldžiausi. Ypač raudonieji, kurių atsiranda tik baigiantis sausiui. Buvau labai pasiilgusi apelsininių natų morkų pyrage. Bet ne tame dideliame ir storame amerikietiškame, padengtame kremu. Subtilus itališkas torta Camilla išpildo visus lūkesčius. Čia puikiai dera morkos, malti migdolai ir apelsinų sultys, o smagiausia, kad pyrago tešlą […]
desertai
Yra desertų, kurie kvepia stebuklais. Tikrai. Chemija įvyksta tarp kelių ingredientų ir nereikia papildomų prieskonių kvapų magijai prisikviesti. Toks šis keptas apelsinų pudingas. Kol paruoši apelsiną, kvepia visi namai, tada – šaldytuvas ir viskas lentynoj, kas aplink jį. Atidarai dureles ir – labas, aromaterapija. Iš tiesų tai seno blogo recepto naujas veidas – visai gali […]
kalėdos
Minkštos, kvapnios, saldžios, skanios, gražios. Iš tiesų – vien epitetai. Ir pagaminti visai nėr kas, tik jei jau imsitės, imkite nepradarytą sausų mielių pakelį – išvengsit nesėkmės faktoriaus, su kuriuo pirmąsyk susidūriau pati. Iš tešlos su pienu ir sviestu šios bandelės, įsivaizduoju, pavyktų visai dieviškos. O ir cinamono galima būtų pridėti dar šaukštelį, nepakenks. Kepiau keksiukų […]
desertai
Bustrengo – netradicinės tekstūros pyragas, šiek tiek primenantis tvirtą pudingą, kepamas su polenta (smulkiomis kukurūzų kruopomis), San Marine patiekiamas per Kalėdas. Nors paprastai kaip ir italai jį gaminu su obuoliais, šį kartą, prasidėjus skaniųjų citrusinių vaisių metui, pamėginau juos pakeisti mandarinais. Jei pasigestumėte saldumo, patariu pyragą patiekti šiltą su plakta saldžia grietinėle – labai gardu! […]
kaip pas mamą
Traškūs ar minkšti? Visų skirtingi favoritai, galvojau traškindama tuos traškiuosius kūčiukus iš parduotuvės ir vis užmesdama akį, ką ten „Notting Hille” veikia Julia su Hugh (kalėdinis laikotarpis man – filmų apie Kalėdas, meilę ir kitus gražius dalykus laikas. Tada joks saldu negali būti per saldu. Norisi daug ir dar daugiau, didelėmis porcijomis). Kiek save pamenu, […]
kalėdos
Dienos bėga pasiutusiai greitai. Nežinau, kaip kiti viską spėja; kita vertus, niekas nežino, nes visi tiki tuo, kuo nori tikėti. Vienas žmogus sako, kad mano stiprybė – tikėjimas. Aš išties tikiu. Kad daug ką galime, kad galime pabusti kitokie, o stebuklus kuriame patys, ir nebūtinai už komforto zonos ribų. Ir dar tikiu cinamoninių bandelių terapija! […]