Tokiomis dienomis, kai lyja nežinia, dėl ko, ir nežinia, kiek dar ilgai, tinka gerti karštą arbatą ir skaityti knygas. Susirasti šiltesnes kojines. Laužyti šokoladą. Ir kepti pyragus. Jis sakė, kad šis pyragas – visai ne pyragas, o tortas. Iš pačios tikriausios kepyklėlės. Šyptelėjau ir priėmiau už komplimentą. Ir tikrai. Sodrus ir sotus. Šokoladiškai klampus. Su […]
kepyklėlė
Tamsus ir, paragavus, tarsi šokoladinis, jei tik pasirinksi kokybišką kakavą. Su saldžiomis ir gaiviomis kriaušėmis. Tirpstantis burnoje, jei tik jį gamindamas laikaisi vienos paprastutės taisyklės: puikiai išsuki sviestą su cukrumi. Iki purumo. Tol, kol geltoną jo spalvą pakeičia balta. Sunku, ranka nuskausta, bet kvapnus, lengvas, purus keksas, ištrauktas iš orkaitės, atpirks pastangas. Pažadu. O tam, […]
Uncategorized
Rodos, beprotybė sekmadienį ristis iš lovos ankstėliau. Basomis strikinėt vėsiomis virtuvės plytelėmis, išsukti sviestą su cukrumi ir vanile, miltais nusnigti stalviršius ir grindis, suraikyti obuolį, lipniais pirštais nupirštuoti arbatinuką, tarškinti kepimo formas ir girgždinti orkaitės dureles. O tada tyliai grįžt į patalus, įsirausti ir pakilti vėl tik nosį imus kutent gardžiam aromatui, užliejusiam kiekvieną […]
mėsiška
Pirmas įspūdis susipažinus su nauju skoniu ir kvapu – visad ypatingas. Pamenu, tądien ilgai sukiojaus apie prieskonių lentynas dideliame prekybcentry, kol mano žmogus mindžiukavo rinkdamasis jogurtą (aš, menka jogurto mėgėja, niekad nesupratau: negi tai išties toks sudėtingas darbas?) Pirštais braukiau pažįstamus skonius slepiančius buteliukus, kol akys užkliuvo už Chinese five spice powder. Paskaičiusi etiketę pamačiau, […]
be miltų
Vasara tikriausiai prasidėjo ir baigėsi dar kovo mėnesį ir į Londoną (vėl) (galbūt) ateis, matyt, tada, kai aš būsiu Vilniuj. Sako, miestui gresia potvyniai, o visuomeniniam transportui – baisingi vėlavimai. Aną savaitę 2 mln litrų vandens (gerai jau, vandens iš vamzdžių, ne lietaus) užtvindė vieną metro linijų, o mūsų kiemelyje esančios terasos stogas prakiuro ir […]