Gausus Viduržemio jūros virtuvės skonių ir kvapų, pyragas su orkaitėje keptomis daržovėmis atstos ir pietus, tiks ir draugų pasisėdėjimui kurią laisvą šeštadienio popietę. Jis didelis ir sotus. Labai daržovinis ir sūrinis. Trapų pyrago pagrindą, jei labai labai labai tingisi gaminti pačiam, puikiausiai galima keisti pirktiniu. Beje, pyragas (man) buvo dar skanesnis pašildytas orkaitėje antrą dieną. […]
Namuos, kartais prirūkusioje, o kitais kartais ir kvapnioje virtuvėje kepti blynai – patys skaniausi. Paprasti miltiniai, užbarstyti cukrumi; šviežiomis mielėmis ir obuoliais kvepiantys mieliniai; čirviniai, kurie patys pačiausi – iškepti senovinėje, sunkioje keptuvėje; močiutės didžiuliai, per visą keptuvę, valgomi su uogiene; lietinių vokeliai, išsipūtę nuo išvirtos ir sumaltos vištienos, lengvai pakepintos su smulkiai sukapotais svogūnais […]
Kaip voverė rate. Darbas, darbas, darbas ir Londonas – vis dar jo tiek daug aplinkui. Vis dar toks nepažintas ir dažnai svetimas. Didelis, keistas ir triukšmingas. O kitomis dienomis spalvingas, nenuspėjamas, arbatinukų ir kiekviename žingsnyje atsiprašinėjančių žmonių miestas. Fotografija ir saulės trupinių gaudymas. Jų kasdien vis daugiau – tų trupinių – ar pastebėjai? Ir vakarai […]
Namai, darbai, parduotuvės, jaukios smulkmenos, eglutės žaisliukai ir girliandos, neišsiųsti laiškai ir neišbandyti receptai, išrinktos ir nesupakuotos dovanos. Sąrašai knygų Kalėdų Seneliui (laukiu šios, šios, šios, šios ir tikrai tikrai šios), sąrašai būsimų ir jau varnelėmis sužymėtų pirkinių, sąrašai daiktų, kraunamų ir vėl iškraunamų iš lagaminų… Gruodis jau toks metas – šiek tiek pašėlęs. O […]
Už upės baltu marmuru švyti rūmai, o prieplaukoje rikiuojasi laiveliai. Suoleliai krantinėje nuguldyti paltais ir megztiniais, krykštauja žuvėdros ir mirga vanduo. Tarsi eliksyro įkvepi lengvo ir minkšto pavasario oro. Lėtai iškvepi. Apsigaubi saulės skraiste ir prisimerki žvelgdamas į vandenį. Kažkur toli, toliau nei už upės – sulaikai kvapą – skamba trimitas. Pirmoji žaluma ir kvepianti […]
Šiokiadieniais, kai po darbo dienos galva vis dar pilna miesto ūžesio, mintyse tebesuku rytojaus darbų filmuką ir tenoriu čia ir dabar išsitiesti ant sofos, gaminu troškinius. Žemiškai paprastus, kartais labai daržovinius, kartais tokius, kuriuose telpa ir mėsa, ir daržovės, ir pats skaniausias padažas. Ir sušildančius vėsiais žiemos vakarais, ir lengvesnius pavasariui atėjus. Ir, svarbiausia, tokius, […]