Šiokiadienių rytai dažnai skubūs ir besiverčiantys per galvas. Rimtais veidais, nuspalvintomis blakstienomis ir išlygintais sijonais. Savaitgalių rytai – kitokie. Labiau atsipūtę, kažkur pametę kaklaraiščius ir vieną šlepetę, prasegę viršutinę (naktinių) marškinių sagutę ar dvi, kartais susiglamžę, dažniausiai susivėlę, besišypsantys mielais užmiegotais veidukais. Tokiems rytams ir skirti šie sumuštiniai – kai nebijai smagaus česnako kvapo, kai […]
ir vegetarams
Kai lauke pavasarinį lietų keičia saulė, o namuos pritrūksta šilumos kvapo, sumišusio su kepiniais, prieskoniais, žolelėmis ar kepamu česnaku, įjungiu orkaitę. Užminkau mielinę tešlą, popieriaus plonumo riekelėmis supjaustau daržoves, susmulkinu žoleles ir suraikau sūrį. Pasiruošiu ąsotėlį aliejaus, pipirų grūstuvėlį, į puodelį sumerkiu čiobrelius, užsikaičiu arbatos ir… Mano diena sušyla. Mano namai ima kvepėti saule, nerūpestingom […]
ir vegetarams
Londone nėra ryškios ribos tarp žiemos ir pavasario. Na, žinot, tų pavasarinių upelių gatvėse, nuo stogų bėgančių, į skardines palanges barbenančių ir už apykaklių byrančių lašų, pirmųjų – šildančių – saulės spindulių, pamažėle besitraukiančių pieniško sniego lopinėlių, žibučių šlaituose ir bundančios žemės. Čia krūmas už lango visą žiemą nenumeta lapų, per naujametį termometras rodo plius […]
ir vegetarams
Mocarela vežimaityje – taip neapoliečiai vadina karštus sumuštinius su sūriu ir bazilikais. Kaip ir nemaža dalis skaniausių klasikinių itališkų patiekalų, mozzarella in carrozza gimė varguolių virtuvėje taupant sužiedėjusią duoną ir pastovėjusį sūrį. O kad sumuštiniai būtų gardesni, italai pridėjo šviežių bazilikų, duoną apvoliojo miltuose, tada – kiaušinių ir pieno plakinyje ir iškepė alyvuogių aliejuje. O […]
ir vegetarams
Pastarąjį mėnesį įvyko tiek gerų dalykų, vėl iš naujo sutikau mielų ir brangių žmonių, turėjau jaukių vakarų, skanaus naminio ir kvapnaus maisto, vyno ir šampano, juokų ir vaikštynių mylimiausiu senamiesčiu. Duonos ir žaidimų buvo paleistas trumpų atostogų – nes kad ir kaip norėtųsi aprėpti viską, kartais tenka susidėlioti prioritetus ir kompiuterio skrynelę užverti ilgesniam laikui. […]
duona
„Prie gretimo stalo moterys rankomis formuoja tešlą į plokščius apskritimus ir barsto juos vynuogėmis. Jos papasakoja savo duonos istoriją: pirmosios vynuogių kekės, vinaiolo nuskintos nuo kiekvieno šeimai priklausančio vynuogyno krūmo, sudedamos į krepšį ir nešamos į bažnyčią, kad jas pašventintų kunigas. Pašventintos kekės suguldomos į kubilus ir užpilamos tyru alyvuogių aliejumi, kvepiančiu rozmarinais ir grūstomis […]