Duonkepės vis dar neturiu. Ir kol kas nežadu įsigyti. Kam, kai štai tokią (nykštys į viršų) duoną galima išsikepti namuose esančioje orkaitėje. Iš miltų, morkų, riešutų, jogurto, pieno. Ir šiek tiek sodos. Sako, įvairių variacijų soda bread populiari Airijoje. Mano žmogus, kuriam teko laimė lankytis tuose kraštuose, pasakojo, kad vietos prekybos centruose parduodamų soda bread […]
nekepti pyragai
…jei norite iškepti skanų pyragą, tarp jūsų ir jo turi užsimegzti meilės romanas. Galbūt valandai, kol bus suvalgytas ir nuo lūpų nulaižytas paskutinis trupinėlis, galbūt nakčiai, galbūt Kalėdoms, gimtadieniui, galbūt iki naujo meilės objekto pasirodymo horizonte. Galbūt visam gyvenimui. Tikrai. Nepakaks susirasti recepto, pabėgiojus po krautuvę ir pašnarėjus virtuvėje susirinkti reikiamų produktų ir jų sumesti […]
Jei šiandien kurčiau savo namus, jie būtų jaukūs. Aukštomis lubomis, plačiais langais. Šviesių sienų, kurias ankstyvais vasaros rytais šiltomis rankomis glostytų saulės spinduliai ir bėgiotų zuikučiai. Ant sienų – paveikslai ir nuotraukos – spalvotos ir juodai baltos, iš vaikystės, laimingų dienų ir kelionių. Grindys. Medinės, obliuotos ir tiek, natūralios kaip pati gamta. Šiltos, kuriomis vaikščiočiau […]
Atostogauti yra gera. Netgi viduržiemį. Viduržiemį – ypač. Kai rytais visus pažadina nenuoramos žadintuvai, kai tenka skubėt į darbus, bristi per pusnis, atsikasinėti automobilius ir keiktis spūstyse, aš palaimingai sapnuoju kažkelintą sapną. Tingiai rąžausi, pramerkiu akis ir nusprendžiu, kad dar anksti, kad keltis juk nereikia, galima patinginiauti ir neskubėti. Šiandien praleisiu dieną taip, kaip noriu […]
kepyklėlė
Liūdesį sudaužiau į šukes ir paslėpiau šilkiniame maišelyje, perrištame kaspinėliu. Šiandien jaučiuosi lengva kaip ta princesė iš pasakos (pūskite mane, pūskite). Kiekvienoje dienoje ėmiau ieškoti krislelio džiaugsmo. Gerai nuteikia praeivio šypsena, rytinės radijo laidos vedėjo humoras, katinas, gulintis šlapioje kriauklėje, reikiamomis garbanomis pasipuošę plaukai ir pailsėjusios akys. Sapnai – spalvoti ir šviesūs. Kartais, atrodo, imu […]
desertai
Myliu naktinį Vilnių. Šokoladinę tamsą žaibais skrodžiančius žibintus ir automobilių šviesas, šiltais žiburėliais viliojančius senų namų langus ir jaukias kavinukes, vėlyvuosius praeivius, dailiai apšviestas elegantiškas bažnyčias ir miesto aikštes. Paros metą, pilną paslapties ir mįslių. Sakoma, kad tamsa įkūnija liūdesį. Tačiau argi šokoladinis tortas ar jį puošiantis kakavos debesėlis yra liūdni? :) Saldūs, kartoki – […]