Jei šiandien kurčiau savo namus, jie būtų jaukūs. Aukštomis lubomis, plačiais langais. Šviesių sienų, kurias ankstyvais vasaros rytais šiltomis rankomis glostytų saulės spinduliai ir bėgiotų zuikučiai. Ant sienų – paveikslai ir nuotraukos – spalvotos ir juodai baltos, iš vaikystės, laimingų dienų ir kelionių.
Grindys. Medinės, obliuotos ir tiek, natūralios kaip pati gamta. Šiltos, kuriomis vaikščiočiau basa. Didelė knygų spinta, į kurią sukeliautų visos mano knygos, dabar tupinčios kamputyje – taip taip, tos pačios, kylančios trimis eilėmis lubų link. Atviromis lentynomis, kad jos kvėpuotų. Garstyčių geltonumo kušetė su keliomis rytietiškomis pagalvėlėmis, į kurias būtų gera įsirausti popiečio miego. Ir supamasis krėslas prie lango, kuriame sėdėdama skaityčiau knygas ir gerčiau kakavą su pienu. Plačios palangės su elegantiškais narcizais vazonėliuose, žydraveidžiais jacintais, dailiais veideliais gaudančiais saulės spindulius, kriauklėmis ir jūros nugludintais akmenėliais.
Stalas. Ilgas, platus, būtinai medinis. Tikras, gyvas, kvepiantis lietuviško medžio stalas, kartais nubarstytas trupiniais, subraižytas ne visad švelnių katino letenėlių, netyčia aplietas rytine arbata ar sultimis, sekmadienio pietums uždengiamas balta staltiese peltakiuotais kraštais, o vidury jo – didelė keraminė vaza. Su baltomis tulpėmis ir karklo kačiukais balandį. Sunkiomis alyvų kekėmis ar raktažolėmis gegužę. Melancholiškai kvepiančiomis pakalnutėmis birželio pradžioje, o romantika dvelkiančiais šampaniniais bijūnais pabaigoje. Ramunėmis ir rugiagėlėmis tvankų rugpjūtį, didžiuliais saulėgrąžų žiedais – rugsėjį. Žiemą žibėtų žvakės ir auksiniais burbulais bei snaigėmis puoštas vainikas ar raudona liepsna šviestų Kalėdų žvaigždė. Iš po stalo išlįstų dvi poros pūkuotų ausų, smalsių akių bei daug daug ilgų ūsų.
Kokie bebūtų pusryčiai, pietūs, pavakariai ar vakarienė, susirinktume drauge. Bent kartą per dieną visi kartu prie padengto stalo pasikalbėti ir pasimėgauti maistu. Kvepėtų pyragais ir prancūziškais skrebučiais, sočiais troškiniais ir tirštomis sriubomis, gaiviomis salotomis ir sūriais, braškėmis ir obuoliais. Fone tyliai skambėtų muzika ir lietųsi kalbos. Skambus juokas. Kartais tyla. Bet visada ore sklandytų meilė ir rūpestis.
Iliuzija, utopija? Nei viena, nei kita.
Taip bus. Taip jau beveik yra.
Papildyta. Įžanga turėjo būti kitokia – pikta ir apmaudi. Vis dėlto šios bandelės pašnabždėjo ir įtikino ją pakeisti. Gal ir gerai, paklaidžiokit po mažutį svajonių pasaulį, realybės ir taip nors vežimais vežk.
~~~
~ cinamoninės bandelės ~
tešlai:
200 g indelis grūdėtosios varškės
1/3 stiklinės pasukų
1/4 stiklinės baltojo cukraus
4 šaukštai* nesūdyto tirpinto sviesto
šaukštelis vanilės ekstrakto arba šaukštas vanilinio cukraus
2 stiklinės miltų ir dar mažas kaušelis tešlai kočioti
šaukštelis kepimo miltelių
1/4 šaukštelio maistinės sodos kepimui
įdarui:
2 šaukštai tirpinto sviesto
2/3 stiklinės rudojo cukraus
stiklinė migdolų, smulkintų (mėgstu ne visai smulkiai)
1 1/2 šaukštelio cinamono
1/4 šaukštelio maltų gvazdikėlių
sirupui:
2/3 stiklinės cukraus
1/2 stiklinės pieno
šaukštelis vanilės ekstrakto arba tiek pat vanilinio cukraus
~~~
~~~
Orkaitę įkaitink iki 170 laipsnių.
22 cm skersmens kepimo indą nuimamais kraštais lengvai sutepk sviestu ir patiesk kepimo popieriaus.
Į platų dubenį aukštais kraštais supilk grūdėtąją varškę, pasukas, tirpintą sviestą, cukrų bei vanilę ir minutę maišyk plaktuvu. Įsijok miltus, kepimo miltelius, sodą ir toliau maišyk tol, kol gausi klampią, minkštą tešlą. Ją išversk ant stalo, pabarstyto miltais, ir dar kelias minutes minkyk rankomis, kol nebelips prie rankų ir bus galima kočioti. Jei reikia, papildomai pabarstyk miltais, tačiau turėk omenyje, kad tešla turi likti minkšta, todėl jų nepadaugink. Iškočiok maždaug 40×40 cm kvadrato formos tešlos lakštą.
Įdarui sumaišyk smulkintus riešutus, cukrų, cinamoną ir maltus gvazdikėlius. Tešlos lakštą sutepk tirpintu sviestu (truputį sviesto pasilik), paskirstyk įdarą ir susuk tešlą į ritinėlį, jį labai aštriu peiliu supjaustyk į 12 vienodo pločio bandelių. Jas sudėk vieną šalia kitos kepimo inde – nesijaudink, jei liks nedideli tarpeliai -, patepk likusiu sviestu ir pašauk į orkaitę 20-30 min. arba tol, kol apskrus ir palietus bandelės bus kietos.
Sirupui nedideliame puode sumaišyk pieną su cukrumi ir vanile, kaitink ant nedidelės ugnies tol, kol cukrus ištirps. Apliek iškepusias bandeles, kol dar šiltos ir patiek po 15 min.
~~~
Šios cinamoninės bandelės tiesiog nuostabios, drėgnos ir svajingai tirpstančios burnoje. Nuo stalo dingo akimirksniu ir buvo užsakytos kitam kartui :) Po to kito karto dar kitam kartui ir dar…
* šaukštas sviesto lygus 14 g.
~~~
~~~
Skanaus!
Pagal: Finecooking
