Dabar sunku patikėti, kad pomidorai, Naujojo Pasaulio užkariautojų laivais pakliuvę Italijon, vos nenuriedėjo į kulinarijos užribį: buvo pravardžiuojami velnio vaisiais (nes atrodė įtartinai raudoni) ir kaltinami beveik tomis pačiomis nuodėmėmis, kaip ir laužų dūmams pasmerktos raganos. Net kultūringasis Renesansas neužstojo jų nuo įtarios visuomenės, tikėjusios, jog pomidorai sukelia ligas, išsiurbia gyvybines jėgas ir tiesiog nuodija […]
kalėdos
Žiema turi savo patiekalus. Ir jeigu mėgstate troškinius, kuriuos užtenka pašauti į orkaitę, o po kelių valandų kibti į sočius pietus, žinau, kad šis receptas jums patiks. Labai lėtai ir ilgai sodriame, kvapniame pomidorų ir raudonojo vyno padaže troškina ėriena yra labiau nei nuostabi. Iki šiol su ėriena neturėjau geros patirties – galbūt trūko žinių […]
be miltų
Esu chaotiška asmenybė. Neretai noriu aprėpti daugiau, nei gebu įveikti. Todėl iš vakaro priplanuoti planai kitą dieną paprastai pamažu ima trupėt kaip smėliniai pyragaičiai, nes iš to didelio noro ir džiaugsmo išgelbėti save ir pasaulį imu blaškytis ir… Lieku nieko nepešusi. Ar man trūksta disciplinos? Nežinau, bet visko gali būti. Tiksliai žinau viena – šiame […]
be miltų
Būna dienų, kai norisi tradicinio patiekalo, bet apžaisto, perkurto, naujai skambančio. Tokia yra ši pica – čia nėra nė gramo miltų, juos atstoja smulkinti žiediniai kopūstai su maltais migdolais. Tai pagrindas. Picos viršaus norėjau žalio – turguj pasirodė pirmųjų cukinijų, todėl jos čia labai tiko drauge su Briuselio kopūstais. Prie tų mažų nenaudėlių reikia priprasti, […]
pietūs
Šaltiems vakarams – jaukus maistas. Sotus ir užpildantis ilgam. Panašų patiekalą su G. ragavom jau nebeegzistuojančiame Soul Boxe, kur tarp betoninių sienų gyveno visai neblogas maistas. Atsimenu, tada labai reikėjo ko nors, kas įkvėptų dienai, ir tuo kai kuo tapo bulvių virtinukai su saulėje džiovintų pomidorų padažu ir šonine. Buvo taip gerai, kad net po […]