„Ji mėgdavo kartoti: salotoms pagaminti reikia keturių vyrų – bepročio, išminčiaus, šykštuolio ir išlaidūno. – Tai reiškia, kad norint gerai išmaišyti, reikia bepročio. – Livija ėmė energingai maišyti produktus pirštais. – Išminčiaus reikia, kad įdėtum reikiamą kiekį druskos. Šykštuolio reikia actui įpilti. – Livija įlašino kelis lašelius acto. – Aliejui reikia išlaidūno, nes pats negali […]
ir vegetarams
„- Mes esame bel far niente meistrai, – atsakė jis. Koks gražus pasakymas. Bel far niente reiškia „nieko neveikimo grožį”. Tradiciškai italai visada sunkiai dirbo, ypač daug iškentėję vadinamieji braccianti (vadinami taip todėl, kad neturėjo nieko, išskyrus gyvulišką savo rankų – braccia – jėgą, kuri padėjo jiems išgyventi pasaulyje). Tačiau net taip sunkiai dirbantys žmonės […]
pasaulio virtuvė
– Žinai, nenoriu, kad ši akimirka pasibaigtų,- sušnibždėjau Jam. Anapus stalo atsakė šypsena ir mylintis mėlynų akių žvilgsnis. Šakutė žaidė plačioje lėkštėje vieną po kito liesdama fagottini, apgaubtus tirpinto sviesto ir šalavijų padažo. Aprasojusioje taurėje žaižaravo po truputį senkantis vynas. Renesansiškame kiemelyje sklandė akimirkos laimė. Kažkas šalia rūkė, kažkas pasakojo apie kelionę į Marselį, skambėjo […]
sriuba
Esu truputį pakvaišusi. Tikrai. Mažumėlę, kruopelytę, truputuką. Dėl kelių dalykų: įdomių knygų, skanaus maisto, gražių daiktų, katinų, kelionių ir visko, kas itališka. Tas kvaitulys, apsilankęs kadaise, seniai seniai, dar besėdint mokyklos suole ir besigilinant į Romos imperijos pakilimus ir nuosmukius, pirštu vedžiojant kaustytu auliniu batu žemėlapyje nuo Milano per Genują, Florenciją, Romą, Neapolį, Barį iki […]
ir vegetarams
Vakar keliavau po Pietus. Mylimiausią tašką žemėlapyje, esantį už trijų tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, už Tatrų ir Alpių, už begalės upių ir ežerų, Pirėnuose, Apeninuose, Balkanuose. Nusileidau šalia Gibraltaro sąsiaurio ir keliavau aukštyn, link maurų pripėduotos ir flamenko žingsnelių nušokinėtos Sevilijos. Link nepažįstamosios Lisabonos ir elegantiškosios Tulūzos, senojo Marselio ir pramoninio Milano. Per gipiūriniais nėriniais […]
mėsiška
*lazanija paprastoji Lazanija – didžiausia mano kulinarinė nesėkmė ever. Jau nebepamenu, kur susiradau receptą – tais gūdžiais, mhm, 2001-2002 (?) internetu namuos net nekvepėjo. Greičiausiai vienoj iš laimų, moterų arba jų. Už studentiškus centukus susipirkti produktai išdidžiai gulėjo ant virtuvės stalo, o aš sukausi. Kepiau svogūnus, troškinau Bolognese padažą ir džiaugiaus savimi. Vis dėlto aš, […]