ir kita gyvenimo poezija + proza
Pasta bolognese – turbūt vienas skaniausių ir paprasčiausių maltos jautienos panaudojimo būdų po įvairių kotletų ir maltinukų. Kvapnus padažas iš pomidorų, raudonojo vyno, dosnaus žiupsnio įvairių žolelių, užpiltas ant pasirinktos pastos ir pagardintas kietuoju sūriu – visiškas šaltojo sezono malonumas. Idėja su moliūgais kilo visai […]
Arba vienos kokteilinės lazanija, kaip ją vadinu aš. Iš tiesų taip ir yra – didžiuma darbo atliekama kokteilinėje, kurioje pagaminamas ir padažas, ir įdaras. O lazanija verta kiekvieno kąsnio. Be mėsos ir sunkaus bešamelio, kurį atstoja grūdėtoji varškė, bet su daug mocarelos. Nereikia ir pomidorų […]
Šiandien antrą dieną nesninga – ir tai jau didelis šio pavasario pasiekimas! Ir – pagaliau – žieminį paltą (darsyk) paslėpusi spintoje, ieškau suknelių. Į miestą, pasimatymą, trumpą kelionę iki parduotuvės ar pasiimti vaikų – šventė gali būti kasdien. Todėl ir maistas greitas. Skanus, nes primenantis Italiją […]
Pamenat sceną iš •Valgyk, melskis ir mylėk•, kur Julia valgė spagečius? Man tai viena erotiškiausių kulinarinių kino scenų :) Dievinu pastą. Jos ragavau visokios: klaikiai pervirtų spagečių Čekijos kalnuose; matyt, meile nusivylusio virėjo gamintos labai rūgščios lazanijos Romoje; neįtikėtino skanumo pastos, nudažytos sepijų rašalu, Venecijoj. […]
Kai kurie filmai (į)kvepia. Šokoladu, rytietiškais prieskoniais, citrininiais pyragais, vynu. Arba vyriškai – rozmarinais. Gorgoncola. Kepinamu česnaku su aitriosiomis paprikomis. Ir sočia pasta. Apie ką aš? Apie Estômago (Skrandį), ironišką brazilų dramą apie kalėjimo (ir ne tik) virtuvę, kurioje gardžių kvapų itin gausu. Gyvenimo restorane […]
Makaronai! Galėčiau juos valgyt turbūt kasdien kiaurus metus. Įvairiai paruoštus, šviežius ar džiovintus, pusryčiams ar vakarienei. Tiesą sakant, pastaruoju metu spagečiai – manasis fast food’as. Jei turiu ūpo ir laiko, pasigaminu padažą arba ruošiu pasta aglio e olio. Jei ne, išsiverčiu su šlakeliu alyvuogių aliejaus […]
