Gausus Viduržemio jūros virtuvės skonių ir kvapų, pyragas su orkaitėje keptomis daržovėmis atstos ir pietus, tiks ir draugų pasisėdėjimui kurią laisvą šeštadienio popietę. Jis didelis ir sotus. Labai daržovinis ir sūrinis. Trapų pyrago pagrindą, jei labai labai labai tingisi gaminti pačiam, puikiausiai galima keisti pirktiniu. Beje, pyragas (man) buvo dar skanesnis pašildytas orkaitėje antrą dieną. […]
ir vegetarams
Karšta? Labai karšta :) Sunku patikėti, kad Lietuvoje dar visai neseniai (šypt) snigo, pustė, šalo ir pavasaris neskubėjo atkeliauti. Bent jau vasara atbildėjo tikslių tiksliausiai nuplėšus paskutinės pavasario dienos lapelį. Smagu? Man – labai! Jei nusibodo vasarą nepamainomai gaivinantys lietuviški šaltibarščiai, pravartu išmėginti kiek kitokią sriubą, mat turim, iš ko rinktis – europiečiai garsėja savo […]
kaip pas mamą
Mėsa retas svečias mano virtuvėje – dažniau apsilankantis skaitytojas turėjo seniai pastebėt :) Nesu vegetarė ir kol kas nežadu ja tapti (nors – atvirai – raudona mėsa čia man smirda ir yra kitokio, neįprasto skonio), tačiau žaisti su ja ne ypač mėgstu. Šiukštu nekalbu apie vištieną! :) Vis dėlto turiu kelis išmėgintus ir vykusius mėsiškų […]
ir vegetarams
„Ji mėgdavo kartoti: salotoms pagaminti reikia keturių vyrų – bepročio, išminčiaus, šykštuolio ir išlaidūno. – Tai reiškia, kad norint gerai išmaišyti, reikia bepročio. – Livija ėmė energingai maišyti produktus pirštais. – Išminčiaus reikia, kad įdėtum reikiamą kiekį druskos. Šykštuolio reikia actui įpilti. – Livija įlašino kelis lašelius acto. – Aliejui reikia išlaidūno, nes pats negali […]
ir vegetarams
Ištuštėjęs miestas pasitinka tingiai žiovaujančiu rytu. Naktį be paliovos groję žiogai nutyla iki vakaro ir sudeda smuikus į dailius raudonmedžio futliarus. Medžiai nusipurto sunkias rasos ašaras – vasara ritasi į antrą pusę. Lyg dulkes nubraukiu atgalios darbo savaitės rūpesčius. Savaitgalis. Dvi dienos sau. Knygoms, įspūdžiams, šiltiems pasimatymams, vakariniams pasisėdėjimams prie vyno taurių atsikračius oficialaus biuro […]
ir vegetarams
Mėgaujuosi tyliais priešpiečiais vienatvėje. Su knyga rankose. Puslapiai drugelio sparnais plazda vienas paskui kitą, kol visiškai panyru į Città di Venezia, pasiklystu aklose calle ir, po truputį uosdama lagūnos vandenį, pasiekiu drumzlinus kanalus. …Visai čia pat bažnyčios varpai suskambina penkias ryto. Viename prie kanalo stovinčių ir į campo žiūrinčių namų prasiveria langinės ir suūžia ankstyvasis […]