Gyvename kontrastų šalyje. Ir nesu tikra, ar man tai labai patinka. Šiandien plius trylika ir lyja nuo ryto. Pėdos kojinėse, nugarą šildo megztinis, o lūpos, jei ne vasariškas lūpdažis, tupinėjant po skėčiu smagiai sau mėlynuotų lyg įpusėjus rudeniui. Labas, vasara. Keistoka tu mergina. Arba nepakeliamai karšta, arba šalta kaip radiatorius po langu. Verčiau įsipilkim dar dubenėlį sriubos. Juk, anot […]
ir vegetarams
Ir tai greičiausi pietūs ar vakarienė, kuriuos esatę kada nors paruošę. Patiekalas lyg ir skamba egzotiškai, bet jį sudaro saujelė ingredientų, tarp kurių – jokių nežinomų egzotiškų pavadinimų. Egzotiškiausi – sojų padažas ir sezamų aliejus, bet, tikiu, jų daugelio maisto mylėtojų spintelėse nesunkiai rasčiau. Makaronai – spagečiai paprastieji, kurių rasite net mažiausioje parduotuvėje greta namų. […]
mėsiška
Toms dienoms, kai nesinori forsuoti, verstis kūliais ir mėginti nustebinti. Ir dar – eilinįsyk pamėginti vaiką supažindinti su daržovėmis :) Paprikos, aišku, fui bet kokio pavidalo, bet hello hello, brokolis buvo beveik įskaitytas! Patiko ir man. Receptas pasiduoda variacijomis, o paprasti dalykai, juk žinot, yra visai geri dalykai. R E C E P T A […]
mėsiška
Valgyti galima ir prėską maistą, kaip ir gyventi beaistrį gyvenimą. Tik kam, kai pasaulis toks įvairialypis, o prieskonių pirkliai dar prieš kelis šimtmečius pasistengė, kad mūsų virtuvės kvepėtų ir jose virtų neką prastesnis gyvenimas nei užjūrio karalystėse. Maistas, kuriame daug skonių, yra lygus aistrai. Taip, netgi cepelinai be spirgučių, kai lašinukai pakaitinami lygiai tiek, kad […]
mėsiška
Vasara lygu kepsniai ant grotelių. Ir jiems reikia pačių geriausių sudedamųjų. Pirmiausia – mėsos. Man skaniausia jautienos nugarinė, ji – tobula mėsa didkepsniams, o šie, supjaustyti plonomis juostelėmis, idealiai tinka sumuštiniams. Tada dar reikės duonos – skaniausios ir šviežiausios, kokią rasit. Daržovių – man su jautiena dera paprasčiausios salotos ir bazilikai, papildomo skonio suteikia kepintos […]
marinavimas
Kai vakar gatvėms brendant į naktį klaidžiojom Temzės pakrante ir tiltais, sustodami sugert arbatos, po to gitarų ir smuikų, palei upę virkdomų turistams ir tiesiog miestui, man jau po truputį kvepėjo rudeniu. Lengva vėsa, kylanti nuo upės, vėjas, įsisukantis į plaukus, medžių viršūnes, žmonių minias, siūlyte siūlė tvirčiau susipainiot megztuke ir šlietis arčiau savo žmogaus. […]