Jei įpusėjusiam spaliui reikėtų parinkti vieną spalvą, ji būtų sodriai bordinė. Prancūzai ją vadina sang de bœuf (jaučio kraujo), anglai – burgundy red. Šitoj spalvoj telpa visi raudonojo vyno ir vyšnių atspalviai, daug ilgesio ir šiek tiek dramos; ji įsisukusi į medžių lapus ir skleidžiasi lūpose, drabužiuose ir, žinoma, maiste. Bordinių kriaušių norėjau jau seniai. […]
Mano vienas mėgstamiausių derinių su kriaušėmis – klasikinis: kriaušės su mėlynojo pelėsio sūriu ir graikiniais riešutais, pašlakstytos medumi ant skrebučio, kepto orkaitėj, kol išsilydo sūris. Šįkart kriaušes sukepiau į sumuštinius. Derinys paprastas: kriaušės, kumpis, mocarela ir čatnis. Jo turėjau bruknių su čili ir kriaušėmis. Savo nuožiūra dar įdėjau svieste keptų traškių šalavijų lapelių. Sumuštiniuose žaidė […]
(Ne)paprastas pyragas (ne)paprastai dienai. R E C E P T A S krepšeliui: 250 g miltų 50 g cukraus 120 g šalto sviesto 1 kiaušinis + 1 šaukštas šalto vandens kriaušėms: 6 nedidelės tvirtos kriaušės 300 ml vandens 50 g cukraus žiupsnis vanilinio cukraus įdarui: 500 g varškės (geriau skirtos pyragams kepti) 100 g cukraus […]
Iš tiesų tai patys paprasčiausi (ir turbūt nekalčiausi, jei atsižvelgsime į kalorijas) ledai. Kartu ir labiausiai gaivinantys – juk karštą dieną vaisių sultis gardu gerti vienas, atvėsintas ledukais. O jei pamėgintumėt tas sultis sušaldyti? Beje, jeigu ledų formelių neturit, ledus gaminkite nedidelėse stiklinaitėse. O šeivamedžių sulčių baidytis nereikia. Jei Londone visur karaliauja elderflower cordial, švediško […]
Šį kartą ant stalo ji rado mažą buteliuką. „Pirma čia jo tikrai nebuvo“, − pamanė Alisa. Prie buteliuko kaklelio buvo pririšta kortelė, o ant jos labai aiškiai, didelėmis raidėmis parašyti žodžiai: „IŠGERK MANE“. Ėmusi rašyti tinklaraštį nė nenumaniau, kur jis mane nuves. Prasidėjęs kaip žaidimas ir vieta susikaupusiai kūrybinei energijai išlieti, tinklaraštis augo kartu su […]
Tamsus ir, paragavus, tarsi šokoladinis, jei tik pasirinksi kokybišką kakavą. Su saldžiomis ir gaiviomis kriaušėmis. Tirpstantis burnoje, jei tik jį gamindamas laikaisi vienos paprastutės taisyklės: puikiai išsuki sviestą su cukrumi. Iki purumo. Tol, kol geltoną jo spalvą pakeičia balta. Sunku, ranka nuskausta, bet kvapnus, lengvas, purus keksas, ištrauktas iš orkaitės, atpirks pastangas. Pažadu. O tam, […]