Namuos, kartais prirūkusioje, o kitais kartais ir kvapnioje virtuvėje kepti blynai – patys skaniausi. Paprasti miltiniai, užbarstyti cukrumi; šviežiomis mielėmis ir obuoliais kvepiantys mieliniai; čirviniai, kurie patys pačiausi – iškepti senovinėje, sunkioje keptuvėje; močiutės didžiuliai, per visą keptuvę, valgomi su uogiene; lietinių vokeliai, išsipūtę nuo išvirtos ir sumaltos vištienos, lengvai pakepintos su smulkiai sukapotais svogūnais […]
Paprastutis pyragas, kvepiantis kakava, jaukioms arbatos pertraukėlėms. Lengvas, minkštas ir sodraus skonio. Traškia plutele. Su saldžiarūgščiais citrininio kremo lašeliais. Kai sviestiniai sausainiai iš parduotuvės nusibosta, kai išvalgytų uogienių stiklainiai seniausiai išrikiuoti spintukėje po kriaukle, o obuolį taip norisi išmainyti į ką nors miltinio ir nesudėtingo. Mes kitą dieną kepėm vėl! ~ kakavinis pyragas su citrininiu […]
Pomidorų ir duonos sriuba acquacotta, arba išvirtas vanduo, kilusi iš Toskanos. Tai varguolių maistas – vienas iš cucina povera pavyzdžių. Pagrindiniai sriubos ingredientai tebuvo trys: sužiedėjusi duona, vanduo ir svogūnai. Ir tik vėliau, bėgant metams, sriuba buvo papildyta pomidorais, salierais ir kiaušiniais. Sultinio šiai sriubai papildomai naudoti nereikia – jo pasigaminsite patys pakepinę alyvuogių aliejuje, […]
Mocarela vežimaityje – taip neapoliečiai vadina karštus sumuštinius su sūriu ir bazilikais. Kaip ir nemaža dalis skaniausių klasikinių itališkų patiekalų, mozzarella in carrozza gimė varguolių virtuvėje taupant sužiedėjusią duoną ir pastovėjusį sūrį. O kad sumuštiniai būtų gardesni, italai pridėjo šviežių bazilikų, duoną apvoliojo miltuose, tada – kiaušinių ir pieno plakinyje ir iškepė alyvuogių aliejuje. O […]
Namai, darbai, parduotuvės, jaukios smulkmenos, eglutės žaisliukai ir girliandos, neišsiųsti laiškai ir neišbandyti receptai, išrinktos ir nesupakuotos dovanos. Sąrašai knygų Kalėdų Seneliui (laukiu šios, šios, šios, šios ir tikrai tikrai šios), sąrašai būsimų ir jau varnelėmis sužymėtų pirkinių, sąrašai daiktų, kraunamų ir vėl iškraunamų iš lagaminų… Gruodis jau toks metas – šiek tiek pašėlęs. O […]
O beįpusėjantis ruduo keičiasi. Tampa tamsesnis ir drėgnesnis ir tarsi rimtesnis ir po žingsnelį pilkesnis. Ir vis niūniuoji sau vien ruduo namuos/ man ruduo, rūkas ankstyvais rytais lyg burė pakimba virš galvų, virš namų, virš upės, virš miesto, o ruduo šlaistosi po kiemą, karstosi po medžius ir šiugždena auksinius lapus… Kasryt atitrauki užuolaidas, užsiplikai puodelį […]