Žinau, kad aš kažkur užtrukau. Palydėjau vasarą ir tyliai išėjau į rudenį. Įdomus buvo ruduo. Ilgas, šiltas ir labai darbingas. Buvo dalykų, kurie ėjos it spragtelėjus pirštais. Buvo ir tokių, kurie subyrėdavo nė neįsibėgėję. Trys mėnesiai prabėgo neįtikėtinai greitai. Žinai, kas yra sunkiausia po ilgos tylos? Vėl atsiversti tuščią popieriaus lapą ir rašyti. Nes nesi […]
Laikas bėga pasiutusiai greitai. Jau ryt sėsim prie Kūčių stalo, poryt įžiebsime šiltas kalėdines žvakeles ir raikysime cinamoninį vainiką. Šiemet žiemos šventės bus kitokios. Jei pernai lėktuvui nusileidus snieguotame Vilniuje skubėjome sušokti į mažytį automobiliuką ir riedėti Kalėdų link, šįkart jos atvažiuos pas mus. Pirmąsyk visi rinksimės mūsų namuose. Staltiesė, stalo įrankiai, lėkštės ir taurės, […]
Kai kovo vidury virtuvėje pakvimpa Kalėdomis, apima keistas jausmas ir nejučia žvilgteli pro langą, ar vis dar šypsos saulė ir žaliuoja medžiai. Dėl visko kalta bara brith, arba, pažodžiui verčiant, marga duona – klasikinis velsietiškas pyragas, tradiciškai patiekiamas skaniųjų arbatos valandėlių metu. Duona vadinamas dėl to, jog kažkada, seniai seniai, kai dar nebuvo išrasta soda […]
Su kiekviena diena ir nuplėštu kalendoriaus lapeliu vis labiau pakvimpa cinamonais, karštu vynu ir mieliniais pyragais. Kasdien vis sparčiau artėjančia žiema, šaltu šerkšnu, apgobiančiu gatves, debesis ir blakstienas. Laukimu. Besibaigiančio rudens susipynusios dienos dvelkia ilgesiu – rankų, šilumos, tylaus arbatinuko dūzgimo, ankstyvų rytų krentant snaigėms, atsargiems žingsniams traškant senutėliu parketu. Kvepiant šventėmis. Atsibusti, gulėti užsimerkus, […]
Pagailėjo sniego šiemet Kalėdų Senelis, pagailėjo. Ėmė ir įjungė šildymą bei lietų prieš pat Kalėdas. Teko bristi svečiuosna per balas, čiuožti povandeniniu ledu ir išmėginti batų tvirtumą. Vis dėlto. Šventės buvo nuostabios. Jaukios, šiltos ir tokios… savos. Prie jaukaus Kūčių stalo, nušviesto žvakelės, laužiant kalėdaitį, kaip kasmet su broliu rungtyniaujant dėl silkės su džiovintais grybais […]