Labas, Italija. Ne tas žodis, kaip buvau pasiilgusi. Kelionė prasideda vos nuleidus kojas iš lovos ankstų rytą. Paskutiniai daiktų sutikrinimai gurkšnojant pirmą stiklinę vandens, ar įdėti pasai, o vaistų turėsim? Įsimesk tą maišelį guminukų, pameni, pirkom vaikams, lėktuve prireiks. Ką reiškia, žada stiprų lietų? Įdėsiu vienkartinių lietpalčių, o tu greitai išburk pusryčius. Viena, dvi, trys, […]
Įprastai biscotti ruošiami užminkant tešlą, suformuojant kepaliuką ir jį iškepant, o tada supjaustant riekelėmis. Šie – kitokie, biskvitiniai, kai standžiai išplakami baltymai, o užmaišyta tešla supilama į kepimo formą. Gardu ir vienaip, ir kitaip, bet antrieji man labiau prie širdies – traškesni, bet ne tokie trapūs. Iškepusį biskvitą nesunku supjaustyti plonomis riekelėmis, tik prireiks labai […]
Kažkada esu rašiusi apie dalykų poras, kurios, rodos, buvo sukurtos danguje. Nes, na, juk negalėjo paprastas mirtingasis imti ir sugalvoti, kad pomidorai tobulai dera su česnakais. Arba bazilikais. Arba ir česnakais, ir bazilikais. O šiuo konkrečiu atveju – dar ir kokosų pienu. Pasirodo, toks didelis pasaulis (Amerika, Europa, Azija) gali šitaip greitai susitraukti į vieną […]
Dabar sunku patikėti, kad pomidorai, Naujojo Pasaulio užkariautojų laivais pakliuvę Italijon, vos nenuriedėjo į kulinarijos užribį: buvo pravardžiuojami velnio vaisiais (nes atrodė įtartinai raudoni) ir kaltinami beveik tomis pačiomis nuodėmėmis, kaip ir laužų dūmams pasmerktos raganos. Net kultūringasis Renesansas neužstojo jų nuo įtarios visuomenės, tikėjusios, jog pomidorai sukelia ligas, išsiurbia gyvybines jėgas ir tiesiog nuodija […]
Tiramisu be kiaušinių, žinoma. Jų, termiškai neapdorotų, niekada nenaudoju desertams – puristai plėšysis marškinius, o aš susiplaksiu grietinėlės. RECEPTAS 4 porcijos Gaminti 15 min. ir laikas atvėsti pernakt 1 ½ šaukštelio tirpios kavos 60 ml karšto vandens 200 ml riebios plakamosios grietinėlės 250 g kambario temperatūros maskarponės sūrio 1 šaukštelis kakavos miltelių 2–4 šaukštai miltelinio […]
Mano pirmos panettone liko vaikystėje – atsimenu jas namie raudonose dėžutėse; iš Italijos, sakė, tokios tada dar tolimos ir egzotiškos. Skonis neišliko, išliko kvapas – vanilės ir citrusų, lengvas pažado kvapas. Riekelė ar dvi su arbata, tada dar kelios, o tada trupinius surinkdavau pirštu – godžiai, kad nė vienas nepasimestų. Namuose panettone išsikepti norėjau seniai. Norėdavau, pamiršdavau, kaip ir daug […]