Žinau, žinau, neįprastas tas uogienės derinys: kai darže auga rabarbarai, gervuogės dar tik ruošiasi žydėti, kai noksta gervuogės, rabarbarų niekur neberasi. Na, išskyrus šaldymo kamerą. Užtat apelsinų pilna kiaurus metus! Uogienė gimė ekspromtu – grįžusi namo, tikrinau šaldymo kameros turinį ir aptikau tiek visokio gėrio! Iš vyšnių kepiau pyragą, dalį gervuogių sunaudojau gamindama tobuluosius ledus, […]
kepyklėlė
Ir vis dėlto tai stebuklinga. Sugrįžti. Apkabinti. Prisiminti ar iš naujo atrasti. Kokį tūkstantąjį kartą juoktis iš tų pačių istorijų. Net sapnai ramesni. Ir pasaulis tyliai murkia sau po nosim, o širdies krebždukai nutyla – visiems reikia atostogų. Permetu per petį kasą, pasikaišau sijoną ir prisėdu ant žolės. Aplink vien smilgos smilgos smilgos, virš galvos […]
desertai
Kiekvienas metų laikas susideda iš skanių ritualų. Skrebučių su antaniniais obuoliais ir pirmųjų voveraičių su šviežiomis bulvėmis rudenį. Saldžių sriubų su džiovintais vaisiais ir sočių vieno puodo troškinių žiemą. Paprastų salotų su grietine ir pirmųjų žalumynų šaltibarščių pavasarį. Vasarą visuomet nepakartojami saulės sunokinti pomidorai su žiupsneliu druskos, agurkai su medumi ir virtinukai su mėlynėmis. Ir […]
kepyklėlė
Virš galvos skraido lėktuvai ir lakioja pūkuoti dangaus avinukai. Žolė dar drėgna po nakties lietaus, o saulė ima pašėlusiai kaitinti nuogas kojas. Už nugaros, tvenkinyje, žaidžia fontano purslai, prieš akis tyso dulkėta rūmų aikštė ir plazda vėliavos. Greta prisėdusiame idiliškame šeimos būrelyje mama sklaido knygą, brolis sesės batelyje jau paslėpė staigmeną, o basa didžiaakė mergaitė […]
ir vegetarams
Myliu pavasarį. Ir, nors Londone gamta jau alsuoja vasara (turguje mačiau parduodamų neatvežtinių – vietinių britiškų – braškių!), kalendorius skaičiuoja gegužę – gražiausią laiką metuose. Kas kartą iš savo turgaus, į kurį žingsniuoju šeštadieniais vis ta pačia Miško gatvele, parsinešu ridikėlių, špinatų, svogūnų laiškų, žalių salotų lapų. Ir nors žinau, kad vienos skaniausių – įprastos […]
kepyklėlė
Lietuviškoje blogosferoje akivaizdus štilis. Kažkas kremta mokslus, kažkas keliasi į išsvajotus ir išsapnuotus namus, kažkas ėmė gyventi dirbančio-suaugusio-žmogaus-gyvenimą, o kažkas galbūt atostogauja toli nuo namų, kompiuterių ir virtuvės. Aš taip pat rašau vis rečiau. Ir gaminu rečiau. Ir beveik nefotografuoju. Tiesiog. Dirbu, ilsiuosi, gyvenu pavasariu ir bandau atrasti save. Eilinį kartą, bet taip jau būna […]