ir kita gyvenimo poezija + proza
Būna vieno puodo patiekalai (karis). Būna – ir vienos kokteilinės (humusas). Arba vienos keptuvės. Tokie man – idealiausi, nes patologiškai nekenčiu plauti indų. Taip taip, turiu indaplovę, vis dėlto yra tų indų, kurių šiuolaikiškai nelabai išplausi, o rankiniu būdu po čiaupo srove… Ir apskritai, kai […]
Tam tikri dalykai gyvenime yra konstanta. Toliau nuo miesto, nuo darbų ir sumautų, bet neišvengiamų įsipareigojimų, kuriuos beprotiškai gera užrakinti, o raktą įsimest į rankinę. Tokie yra šeštadieniai pas tėvus. Jau išsukdama iš miesto žinau, kas manęs laukia, ir vėl ir vėl suprantu, kaip to […]
Šviežios bulvės. Varškės sūris. Žalumynai. Šie trys man – kaip burtažodžiai, atvėrę duris į pavasarį. Sudėti į vieną ir kepti begales kartų. Sudažyti į grietinę ar jogurtą, šilti ar visai atvėsę. Dabar, kai šviežių bulvių turguje siūlo jau beveik kiekvienas prekeivis, o už langų drėgna […]
Niekada neabejojau: patikima buitinė technika būtina kiekvienam, mėgstančiam suktis virtuvėje. Jei tik leidžia galimybės, ji padeda išvengti nemėgstamų darbų (išsukti sviestą su cukrumi ranka ar užminkyti tešlą) arba sutaupyti laiko ir elektros energijos. Savo virtuvės neįsivaizduoju be orkaitės. Joje gaminu viską: ir kvapnius pyragus, ir […]
Kai tądien sulaukiau Dalios laiško su klausimu, ar nenorėčiau paragaut Maroko, patryniau delnais. Jėga! Žinoma, kad norėčiau! Ne, ji manęs nekvietė į kvapą gniaužiančią kelionę po šią spalvingą šalį su Dainiumi ir magelanais, neskyrė pasimatymo marokietiškame restorane ir į svečius nesiūlė atlėkt – Maroko medinos, […]
Pirmas įspūdis susipažinus su nauju skoniu ir kvapu – visad ypatingas. Pamenu, tądien ilgai sukiojaus apie prieskonių lentynas dideliame prekybcentry, kol mano žmogus mindžiukavo rinkdamasis jogurtą (aš, menka jogurto mėgėja, niekad nesupratau: negi tai išties toks sudėtingas darbas?) Pirštais braukiau pažįstamus skonius slepiančius buteliukus, kol […]
