Farinata – tai toks gudrus itališkas pavadinimas, po kuriuo slepiasi visai paprastas ir sveikuoliškas kepinys iš avinžirnių miltų, vandens, aliejaus ir žiupsnio druskos. Pagal skonį ir aplinkybes skanu įberti kedrinių pinijų, pabarstyti žolelėmis ar gaminti taip, kaip aš – su cukinijos griežinėliais, graikiniais riešutais ir rozmarinais. Man visai patiko. Avinžirnių miltai kvepia žirniais, o pati […]
kepyklėlė
Džiaugiuos stebuklingomis vasaros dienomis. Karštomis ir visai ne britiškomis, todėl dar šimtą kartų brangesnėmis. Atsuku veidą saulei, apnuoginu pečius ir kojas, poilsio minutėlę parke sumuštinio likučiais dalinuos su balandžiais. Susikėlusi kojas ant suoliuko, užverčiu galvą į dangų. Daug judesio ten. Daug saulės, balandžių ir žuvėdrų, sraigtasparnių, į nežinomas šalis lekiančių lėktuvų ir tų didelių didelių, […]
ir vegetarams
Kai vasara už lango, mintyse ir širdyse, kai vidudienio karštis traukia prie žemės, vandens buteliukas stebuklingai išdžiūsta, o metro padaugėja paplūdimio šlepetes įsispyrusių pakeleivių, nejučia imu pavydėt siestas turintiems Pietų gyventojams. Kai vakarop įkaitusiu šaligatviu žingsniuoju namo, galvoje sukas viena mintis: šaltibarščiai. Didelis dubuo. Šaltas dubuo. Kaip namie pas mamą. Su šviežiomis virtomis bulvėmis arba […]
be miltų
Burnoje tirpstantis, trapiais krašteliais ir minkštu viduriuku morenginis, riešutinis debesėlis. Skaniausia jį valgyt šaukšteliu – kabinti tiesiai iš desertinės lėkštės. Kiek vėluoju ją paskelbt: braškių sezonas baigės senokai, o ir pati Pavlova suvalgyta jau kadaise, bet visgi. Puošk ją tokiom uogom, kokių tik turi. Ar net ne uogom – lengvai patroškintomis persikų ar abrikosų skiltelėmis, […]
ir vegetarams
Nauja mėgstamiausia sriuba mūsų virtuvėje. Na, negaliu sakyt, kad visiškai visiškai nauja ir nėsyk neragauta. Labai panašią kiekvieną vasarą iš šviežių daržovių verda ir mama, ir močiutė. Tik įdeda ir dar šio bei to – iš tikrųjų nė nežinau, ko, gal daug daug meilės, bet jų sriuba visuomet pavyksta dieviška. Ši – labai panaši, tokia […]
desertai
Atlingavo liepa. Tokia, kokios ir laukiau: karšta, saulėta, gaivi vakarais, ką tik nulijus, ankstyvais rytais pasidengianti rasa. Beprotiškai galvą susukanti kvapniais liepų žiedais tyliomis dienomis be vėjo. Atostogomis. Neišbrendamomis pievomis. Tingiomis katino dienomis. Kažkur skaičiau, kad ilsėtis – tai nesvarstant priimti visa tai, ką tau siūlo pasaulis. Taškytis vandeniu. Degintis ant lieptelio. Riedėti dviračiais. Eiti […]