Paris-Brest – dieviško skonio plikytos tešlos karūna su burnoje tirpstančiu riešutiniu kremu. Mėgstate eklerus? Tuomet neatsispirsite ir Paris-Brest. Sakoma, kad šio pyrago istorijos kūrėjas – konditeris Louis Durand. Esą 1910 m. Paryžiaus pakraštyje, Maisons-Laffitte, buvo iškeptas pirmasis Paris-Brest, kurio apvali forma simbolizavusi ratą, mat pyragas buvo skirtas atminti istorines Paryžius-Brestas-Paryžius dviračių lenktynes. Senoji šeimos kepykla […]
desertai
Niekada nebuvau didelė rabarbarų gerbėja. Kadaise pas tėvus augo vešlus jų krūmas, kurio dabar nelikę nė ženklo – panašu, kad nemeilė rabarbarams buvo apėmusi visą šeimą. Iki šiol vos gūžtelėjusi pečiais turguje praeidavau jų ryšelius ant prekystalių suguldžiusias močiutes. Man jie įsiminė kaip tiesiog rūgštūs stiebeliai, iš kurių verdamas kompotas. O šiemet, po ilgos pauzės, […]
duona
Kai manęs paklausia, iš kur semiuosi įkvėpimo, visada atsakau taip pat abstrakčiai – iš mane supančios aplinkos. Nes ją sudaro koks milijonas kartais pačių netikėčiausių sudedamųjų, kurių vienu ypu ir neišvardinsi. Vienas įkvėpimų, įnešusių į mano pasaulį spalvų – prieš kelias savaites praūžęs renginys maisto tinklaraštininkams apie maisto fotografavimą. Ganėtinai glaustas, surikiuotas minučių tikslumų, ne […]
desertai
Tikiu, kad kiekviena šeima turi savų receptų, nuo kurių nupučia dulkes vos keliskart per metus. Ne įprastiems savaitgalio pietums. Šventėms. Štai mano mama kasmet ruošia tinginį. Tiksliau, kelis. Mat vienas (didesnysis!) visuomet lieka namuos, o mažesnįjį vežamės į giminės susibūrimą. Jis tikrai puikus, kitoks ir negali būti. Žinodavom viena: nereikėdavo žvilgčioti į kalendoriaus lapelį norint […]
desertai
Tą kovo rytą, kai su Migle gėrėm arbatas iš aukštų stiklinių, aprengtų megztukais, plepėjom ir nepastebėjom, kaip pro pirštus išbyrėjo valandos, valgėm pyragą. Atrodė, paprastą, nepretenzingą, tiesiog trupinių trikampius, sulipdytus kondensuotu pienu. Bet kiekvienas kąsnis, nuo šakutės galiuko keliaujantis į burną, buvo kupinas kažkur girdėtų skonių. Išsyk nesuvokiau, kur man visa tai pažįstama. Sentimentai yra […]
pasaulio virtuvė
Besibaigiantis ruduo mūsų namuos nubyra kaštonais. Tais, iš svečių šalių, taisyklingai kaštainiais vadinamais. Numanau, kad didelės dalies skaitytojų jie (kol kas) nežavi. Vistik, nors Lietuvoje neatrodo populiarūs – pavyko rasti tik gerai paieškojus (ačiū, G.!), į tinklaraštį rudeniop užklysta ieškantieji kaštainių kepimo pradžiamokslio. Jų skonis? Tarsi valgytum bulvę ar virtas pupas, burbtelėjo vienas draugas. O […]