Vasarą, kai pomidorai saldūs tarsi apšlakstyti medumi, desertui dažnai renkuosi vien tik juos. O pietums įpjaustau į salotas drauge su kitomis vasariškomis uogomis ir vaisiais, keliais bazilikų lapeliais ir traškios duonos gabalėliais. Pavyksta beveik itališka panzanella, tik lietuviškesnė ir todėl tikresnė. Nes vasaros pietūs gaivūs, spalvingi ir nepretenzingi. ~ vasariškos salotos ~ 2 pomidorai 2 […]
Man galetės – bene paprasčiausi pyragai. Trapią tešlą paruošti itin paprasta, o įdarą susigalvoti gali tokį, koks tik šaus į galvą: saldų, pikantišką, kepti didelius ar mažučius pyragaičius. Šįsyk, sunokus vyšnioms ir persikams, renkuosi saldų pyragą. Į saldžią tešlą įtarkuotas žiupsnis apelsino žievelės švelniai dera su vaisiais ir uogomis. O subtilus morengas padengia pyragą puriu […]
Paris-Brest – dieviško skonio plikytos tešlos karūna su burnoje tirpstančiu riešutiniu kremu. Mėgstate eklerus? Tuomet neatsispirsite ir Paris-Brest. Sakoma, kad šio pyrago istorijos kūrėjas – konditeris Louis Durand. Esą 1910 m. Paryžiaus pakraštyje, Maisons-Laffitte, buvo iškeptas pirmasis Paris-Brest, kurio apvali forma simbolizavusi ratą, mat pyragas buvo skirtas atminti istorines Paryžius-Brestas-Paryžius dviračių lenktynes. Senoji šeimos kepykla […]
Niekada nebuvau didelė rabarbarų gerbėja. Kadaise pas tėvus augo vešlus jų krūmas, kurio dabar nelikę nė ženklo – panašu, kad nemeilė rabarbarams buvo apėmusi visą šeimą. Iki šiol vos gūžtelėjusi pečiais turguje praeidavau jų ryšelius ant prekystalių suguldžiusias močiutes. Man jie įsiminė kaip tiesiog rūgštūs stiebeliai, iš kurių verdamas kompotas. O šiemet, po ilgos pauzės, […]
Kai manęs paklausia, iš kur semiuosi įkvėpimo, visada atsakau taip pat abstrakčiai – iš mane supančios aplinkos. Nes ją sudaro koks milijonas kartais pačių netikėčiausių sudedamųjų, kurių vienu ypu ir neišvardinsi. Vienas įkvėpimų, įnešusių į mano pasaulį spalvų – prieš kelias savaites praūžęs renginys maisto tinklaraštininkams apie maisto fotografavimą. Ganėtinai glaustas, surikiuotas minučių tikslumų, ne […]
Tikiu, kad kiekviena šeima turi savų receptų, nuo kurių nupučia dulkes vos keliskart per metus. Ne įprastiems savaitgalio pietums. Šventėms. Štai mano mama kasmet ruošia tinginį. Tiksliau, kelis. Mat vienas (didesnysis!) visuomet lieka namuos, o mažesnįjį vežamės į giminės susibūrimą. Jis tikrai puikus, kitoks ir negali būti. Žinodavom viena: nereikėdavo žvilgčioti į kalendoriaus lapelį norint […]