Kai tądien sulaukiau Dalios laiško su klausimu, ar nenorėčiau paragaut Maroko, patryniau delnais. Jėga! Žinoma, kad norėčiau! Ne, ji manęs nekvietė į kvapą gniaužiančią kelionę po šią spalvingą šalį su Dainiumi ir magelanais, neskyrė pasimatymo marokietiškame restorane ir į svečius nesiūlė atlėkt – Maroko medinos, prieskonių turgų aromatai mano namuos turėjo apsigyvent ras el hanout, […]
Pirmas įspūdis susipažinus su nauju skoniu ir kvapu – visad ypatingas. Pamenu, tądien ilgai sukiojaus apie prieskonių lentynas dideliame prekybcentry, kol mano žmogus mindžiukavo rinkdamasis jogurtą (aš, menka jogurto mėgėja, niekad nesupratau: negi tai išties toks sudėtingas darbas?) Pirštais braukiau pažįstamus skonius slepiančius buteliukus, kol akys užkliuvo už Chinese five spice powder. Paskaičiusi etiketę pamačiau, […]
Vos perskaičiusi receptą itin skanioje, įkvepiančioje ir kadaise jau minėtoje itališkų prisiminimų, tradicijų ir gardaus maisto knygoje, nenustygau vietoje norėdama jį išmėginti. Vynuogės, šviežios dešrelės, rozmarinai, anyžiai ir pankolių sėklos + bulvių ar kukurūzų košė (polenta) skambėjo taip kvapniai ir sočiai, taip šeimyniškai, namudiškai, šiltai ir įtikinamai, kad vieną vėsią įsisukusio rudens dieną namai ėmė […]
Gaivios, sočios ir pavasariškos. Visai paprastos, pagamintos tarsi iš nieko: apelsinų ir kepto viščiuko truputį jau turėjau, beliko nužingsniuot ridikėlių, salotų lapų ir šviežios duonos kepalo – tokie štai mūsų savaitgalių pietūs. Neįpareigojantys. Neskubūs. Iš savaitės trupinių ir šio bei to ekstra :) Smagiai čia susigroja švelniai aštrūs ridikėliai ir saldus, sultingas apelsinas – du […]
Londone, visai netoli Shepherds Bush stoties, pakilęs eskalatoriaus laipteliais iš požemio aukštyn į saulę, pasukęs į dešinę už kampo ir kirtęs parkelį, gali rasti pub’ą. Nemažą, bet jaukų, šurmuliuojantį ir šiokią dieną, ir sekmadienio pavakare. Besididžiuojantį savo airiška kilme, pačia tikriausia airiška jautiena troškiniuose, airišku Guinness alumi bačkose ir bokaluose, airiška nuotaika ir kišenei draugiškomis […]
Šiokiadieniais, kai po darbo dienos galva vis dar pilna miesto ūžesio, mintyse tebesuku rytojaus darbų filmuką ir tenoriu čia ir dabar išsitiesti ant sofos, gaminu troškinius. Žemiškai paprastus, kartais labai daržovinius, kartais tokius, kuriuose telpa ir mėsa, ir daržovės, ir pats skaniausias padažas. Ir sušildančius vėsiais žiemos vakarais, ir lengvesnius pavasariui atėjus. Ir, svarbiausia, tokius, […]