Mano namai kasdien kvepia skirtingai. Pavasarį – po langais žydinčiomis alyvomis, vasarą – gaivaus lietaus nuplauta žaluma. Savaitgaliais – obuolių pyragu arba cukinijų duonele. Smilkalais, žvakėmis arba… jaukumu. Ir šiluma. Svetainėje pamerktomis baltomis frezijomis. Ir ant palangės tarp nuotraukų pasislėpusiais mediniais kvapniais rutuliukais. Kartais iš virtuvės atsklinda cappuccino kvapas, o vonios – anyžių, žibuoklių, vanilės […]
Šįryt šventai tikėjau, jog viesulas atneš Merę Popins. Slapta dairiaus, ar neišvysiu kur lieknos skrybėlėtos moteriškės, įsitvėrusios ryškiaspalvį skėtį, skriejančios Vyšnių gatvelės link su mažyčiu lagaminėliu, kupinu paslapčių, žaidimų, stebuklų ir netikėtumų. ~~~ Cukraus pudra iš dangaus užklojo visą miestą. Man taip gražu! Sniegas, pūga, pusnys… Magiška. Šalta, slidu, ne pavasaris, bet vis dėlto magiška. […]
Iki Kūčių liko… 2 dienos! ~~~ Nuo šeštadienio ryto vos nubudusi pašoku iš lovos ir lekiu prie lango. Taip! Sniego vis dar yra! Viltingai klausausi orų prognozių ir dar pasitikslinu gismeteo tikėdamasi išgirsti ir perskaityti tą patį: atšilimas nenumatomas, šals, snigs. Tai reiškia, jog Kalėdas turėsime baltas! Nuo pat vaikystės laukdavau žiemos švenčių labiausiai, netgi […]
Kažkada vaikystėje, kurią leidau jau besibaigiančio sovietmečio laikais, kuomet sviestą sverdavo ir vyniodavo į sviestinį popierių, grietinei į parduotuvę nešdavausi stiklainiuką, populiariausios buvo trys duonos rūšys: Kauno, Palangos ir Forminė, o silkę pardavinėdavo tokiose apvaliose skardinėse, panašiose į tas, kuriose laikomos vaizdo juostos, duonos skyriuje greta riestainių ir bandelių su varške galima buvo rasti sausainių […]
Myliu naktinį Vilnių. Šokoladinę tamsą žaibais skrodžiančius žibintus ir automobilių šviesas, šiltais žiburėliais viliojančius senų namų langus ir jaukias kavinukes, vėlyvuosius praeivius, dailiai apšviestas elegantiškas bažnyčias ir miesto aikštes. Paros metą, pilną paslapties ir mįslių. Sakoma, kad tamsa įkūnija liūdesį. Tačiau argi šokoladinis tortas ar jį puošiantis kakavos debesėlis yra liūdni? :) Saldūs, kartoki – […]
Mane visuomet žavėjo nedidukės parduotuvėlės – krautuvėlės, pasislėpusios siaurose senamiesčio gatvelėse, toli nuo miesto šurmulio, apsigobusios tyla ir ramybe. Tokios, į kurias užėjus netenka stumdytis, o jei ir susidaro eilutė, laukiantieji tokie malonūs, jog per tas kelias ar keliolika minučių spėji susidraugauti. Prieskoniai, arbata, ledai, aliejai, sūriai, malonios smulkmenos… Ten tvyro nenusakoma magija. Ateini, užveri […]